Diskusijos dėl Lietuvos prezidento kelionėms skirto lėktuvo pirkimo prasidėjo vos atkūrus nepriklausomybę, tačiau valstybiniams vizitams skirto specialaus orlaivio šalies vadovas neturi iki šiol.
"Prezidentas nutarė šia tema daugiau nekalbėti", - paaiškino V. Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė, savaitraščiui "Panorama" pasiteiravus, ar incidento ore sujaukta vizito į Kiniją darbotvarkė nepaskatins prezidento vėl prabilti apie būtinybę įsigyti specialų valstybės vadovo lėktuvą.
Apkartęs prezidento skrydis į Kiniją yra ne vienintelis nemalonus įvykis per šalies vadovo keliones. Anekdotinės istorijos apie savotiškais oro tranzuotojais tapusius aukščiausius mūsų valstybės pareigūnus sklando jau senokai.
Plačiai nuskambėjo istorija, kai praėjusių metų pavasarį iš bendrovės "Aurela" lėktuvo Romoje išlipusiems septyniems aukščiausio rango mūsų valstybės pareigūnams teko raudonuoti: mūsiškius sutikusieji palaikė į popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves atvykusiais neegzistuojančios "Aurelos" valstybės delegatais.
Prieš kelerius metus Lenkijoje sugedus V. Adamkų atskraidinusiam lėktuvui, pagelbėjo tuometis Lenkijos vadovas Aleksandras Kvašnevskis - jis paskolino savo lainerį.
Mūsų šalies prezidentas ne kartą į oficialius priėmimus buvo priverstas skristi Ukrainos orlaiviu.
Pernai V. Adamkus aplankyti karių į Afganistano Goro provinciją skrido lėktuvu "An-74", ant kurio šono puikavosi Ukrainos valstybinė vėliava. Tuomet V. Adamkų sutinkantys pareigūnai sutriko pamanę, kad atskrido kuris nors šios šalies vadovas.
Savaitraščio "Panorama" kalbinta prezidento atstovė spaudai irgi pažymėjo, kad skraidymas nuomojamais lėktuvais vargina. Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis savaitraščiui sakė, kad mūsų šaliai turėti prezidentinį lėktuvą būtų per didelė prabanga.
"Tokius lėktuvus turi tik didelės valstybės. Mano manymu, tai veikiau šalies statuso, o ne patogumo ir ekonominio išskaičiavimo klausimai. Įsigyti nuosavą lėktuvą tikrai nebūtų pigiau nei nuomotis ar skraidyti reisiniais orlaiviais. Žinia, neužtenka nusipirkti lėktuvą - jį dar reikia išlaikyti, o tai itin brangu: įskaičiuokite įgulą, infrastruktūrą, technikos specialistus, nuolatinę lėktuvo priežiūrą ir eksploataciją", - aiškino J. Kronkaitis.
Netylant diskusijoms, ar verta pirkti aukštų pareigūnų vizitams skirtą lėktuvą, pernai rudenį buvo priimtas politinis sprendimas suderinti šį poreikį su būtinybe karinėms oro pajėgoms (KOP) turėti šiuolaikinį karių ir karinių krovinių gabenimui skirtą orlaivį. Iš viso iš krašto apsaugos biudžeto skirta pinigų trims tokiems orlaiviams ("C-27 J Spartan") įsigyti.
Pirmas Italijoje pagamintas, nesunkiai ir pakankamai greitai iš krovininio į keleivinį perdaromas lėktuvas, kuriuo galės skraidyti prezidentas, Lietuvą turėtų pasiekti lapkričio pabaigoje.
Kariškiai griežtai neigia pasklidusias žinias, kad prezidentas V. Adamkus į vizitus užsienyje skraidys "Spartane" įrengtoje specialioje kapsulėje. Įsivaizdavusiuosius, kaip aukščiausias šalies pareigūnas lenda į mistišką daiktą, tenka nuvilti: jokios kapsulės nėra. Jei paskleista informacija būtų teisinga, KOP vado pulkininko Artūro Leitos teigimu, tai būtų pirmoji prezidentinė kapsulė pasaulyje.
Nepaisant to, prezidento aplinka planus šalies vadovą skraidinti kariniu lėktuvu vertina skeptiškai. V. Adamkaus atstovė spaudai R. Grumadaitė teigė, kad naujųjų lėktuvų salono įranga su prezidentu derinta nebuvo.
Prezidento įstatymo 18 straipsnyje, nustatančiame šalies vadovo valstybinį aprūpinimą ir aptarnavimą, įrašyti ne tik du automobiliai, bet ir specialios paskirties lėktuvas. Jau 6 metus šalies vadovai tokio lėktuvo neturi: 1994 metais tuometinio prezidento Algirdo Brazausko iniciatyva nupirktas nedidelis 21 metų senumo lėktuvas "Jetstar" buvo nuostolingas, todėl 2000-ųjų pradžioje parduotas už mažesnę nei likutinė vertė kainą.
