Pasirodo, kad prancūzai yra linkę gyventi, nors ir trumpiau, bet įdomų ir spalvingą pilnavertį gyvenimą. Tuo tarpu britai ir amerikiečiai iki pat gilios senatvės yra linkę kęsti ligas ir bejėgiškumą, kad tik kuo ilgiau nenumirtų. Būtent dėl šios priežasties prancūzai mažiau ima į galvą medikų patarimus ir mažiau save varžo vartodami alkoholį, riebų maistą ar rūkydami.
Tarptautinio mokslinio centro ilgaamžiškumo problemoms tirti darbuotojai apklausė 2 500 suaugusių Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV gyventojų. Paaiškėjo, jog 55 procentai britų ir 64 procentai amerikiečių labai trokšta, kad jų gyvenimas truktų bent jau ne trumpiau nei statistinis vidurkis. O jei pavyktų išgyventi iki 100 metų, jie laikytų gyvenimą vykusiu. Tuo tarpu taip mano tik 35 procentai prancūzų. Du trečdaliai jų įsitikinę, kad geriau jau gyventi kiek trumpiau, nei senatvėje būti bejėgiu ir priklausomu nuo kitų. Tai žinant yra keisti kiti duomenys - į pensinį amžių įkopę prancūzai yra labiausiai iš savo bendraamžių patenkinti seksualiniu gyvenimu ir pensijų dydžiu, o anglai tegali pasigirti didžiausiu alkoholio ir tabako suvartojimu...
