Sigitas Stasaitis
Degtinė, be perstojo gerta pusę metų, ir vėl prišaukė nelaimę. Šiaulių rajono Drąsučių kaime bebaimį drąsuolį vaidinęs 32 metų girtuoklis Vytautas, rėkęs nebijąs kalėjimo, negyvai užspardė 64 metų pažįstamą pensininką Stasį Griguolą. Tačiau iškart po to drąsa išgaravo - jis kaip paskutinis bailys spruko slėptis į kitą landynę. Iš baimės į kelnes pridėjo ir kiti beprasmio nusikaltimo liudytojai - jie policininkams bandė meluoti nieko nematę.
Drąsutiškis Stasys Griguola su savąja Monika nugyveno ilgą gražų gyvenimą. Tiesa, vyras kaip reikiant išgerdavo, bet kur jūs matėte fermos šėriką blaivininką? Subyrėjus kolūkiams, Stasys liko be darbo, bet ne be pajamų. Pasikinkęs arkliuką jis nudardėdavo į mišką, pripjovęs ir namie priskaldęs malkų, parduodavo. Prieš kelerius metus pamatęs, jog per degtinę nebenulaiko benzininio pjūklo, S. Griguola buvo visiškai metęs gerti. Sau duoto žodžio vyras laikėsi tvirtai, bet prieš metus užgriuvus didžiulei nelaimei - mirus žmonai - vėl praskydo.
Sutuoktinė M. Griguolienė nuo jaunų dienų sirgo cukralige, dėl kurios senatvėje tapo bekoje invalide, o pernai lapkritį visai paliko šią ašarų pakalne. Tapęs našliu S. Griguola dar kelis mėnesius laikėsi negėręs, tačiau pavasarį vieną dieną kaip "nutrūko", taip ir gyveno neišsiblaivydamas iki pat paskutinės savo dienos. Tuoj pamatysime, kaip besaikis degtinės rijimas netiesiogiai ir pražudė šį geros širdies darbštų vyrą.
Net ir girtaudamas Stasys sugebėjo darbų neapleisti - rytą atsipagiriojęs žilagalvis dardėdavo į mišką arba kieme jungdavo savo diskinį pjūklą. Tačiau padirbęs valandą kitą, žiūrėk, jau ir maklina į parduotuvę degtinėlės.
Gerti vienam, žinia, nuobodu. Tad S. Griguolos namuose įsidrąsino lankytis sugėrovai - visi Drąsučių kaimo girtuokliai. Kaip nesirinks - Stasys turėjo gražaus pinigo: paveldėjo per 7 tūkstančius žmonos santaupų, gaudavo pensiją, o ir malkų neblogai parduodavo. Svarbiausia, jis buvo tikrai ne nagas, dvokiančiu pilstuku svečių nevaišindavo, o tik valstybine degtine bei stipriuoju alumi iš plastikinių "bambalių".
Svečiams pas S. Griguolą taip patiko, kad sugyventinių pora - Jurgita Adomaitytė ir jos kavalierius Saulius Sungaila - rugpjūtį net užmiršo išeiti. Jie vaidino, kad pas namo savininką nuomoja kambarį, tačiau vargu ar turėjo iš ko užmokėti.
Kartą Stasys namie pasigedo pinigų ir Saulių išvijo. Name liko viena Jurgita - nuo tos dienos jau lyg nebe S. Sungailos, gal ir S. Griguolos sugyventinė...
Kraupi tragedija prasidėjo irgi nuo girtuoklystės, tik kitoje Drąsučių kaimo vietoje. Prieš kelias dienas Jurgita nukulniavo į kitą gatvę pas tokį Juozą Pūdžiavą. Kelių vietinių girtuoklių kompanija vakarojo prie stalo kortuodama, lakdama pilstuką ir alų. Svaigalams pasibaigus, kortuotojai ėmė kurti planus, kur gavus gėralui dar kelis litus. "Kodėl tik kelis, jei tas pinigais "apšalęs" senis Griguola ką tik gavo pensiją?" - žiobtelėjo J. Adomaitytė.
Kol "virškindamas" informaciją J. Pūdžiavas vartė apgirtusias akis, nuo užstalės energingai pašoko Vytautas, pravarde Žemaitukas. Keistas tai tipas - niekas Drąsučiuose nežino nei tikro jo vardo, nei praeities. Sugėrovai žino tik tiek, kad kalėjime Vytautas susirgo džiova, dėl kurios turi invalidumo grupę ir kasdien privalo gerti vaistus. Tablečių jis kartais išgeria, kartais užmiršta. Tik stipraus skystimo išgerti neužmiršta niekada. Žemaitukas paragino Jurgitą greičiau keliauti pas S. Griguolą, kurį puikiai pažinojo, nes pas jį ir pats buvo girtavęs. Gniauždamas kumščius vyras žinojo, ką pas pensininką darysiąs. Kiek anksčiau jis apvogė ir primušė drąsutiškį Petrą Milašių. Už tai buvo nuteistas ir atsėdėjo, bet nepasimokė, vyriokui vėl niežėjo rankas.
Jurgita su Vytautu, numoklinę pas S. Griguolą, pensininko name pateko į kitą išgertuvių puotą. Čia prie butelio su Stasiu vakarojo jo kaimynas invalidas Stasys Jasnauskis, dar kažkas iš degtinės mėgėjų.
Vos pasilabinęs Žemaitukas S. Griguolos paprašė (teisingiau - pareikalavo) šimto litų! Pensininkas pamelavo neturįs. Tai buvo pretekstas Vytautui pulti S. Griguolą mušti. Kai Stasys nugriuvo, Žemaitukas jį spardė. Kankinamasis maldavo liautis, tik užpuolikas nė neketino. "Man vienodai, net jei tave užmušiu, - talžydamas silpstantį pensininką rėkė žaliūkas. - Atsėdėsiu kolonijoje 10 metų, na ir kas!"
Smurtautojas atsikvošėjo tik pamatęs, kad persistengė - spardo jau nebegyvą kūną. Po akimirkos "drąsuolis" virto paskutiniu bailiu - vėju nulėkė atgal pas J. Pūdžiavą slėptis, kur dar išgėręs "nulūžo" ir užmigo. Na o Jurgita su S. Jasnauskiu nukėblino pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos. Atvykę medikai padėti pensininkui niekuo nebegalėjo - lavono neatgaivinsi.
Žemaitukas užmiršo pažadą ramiai atsėdėti 10 metų ir dabar suimtas kandžioja sau krumplius, gailisi, kad pasikarščiavo. Buvo nuščiuvę ir kiti kraupios istorijos dalyviai. Jurgita su kitais policininkams iš pradžių melavo egzekucijos nematę, bet teko kloti teisybę, kad iš baimės nedrįso sutramdyti agresyvaus mušeikos. Bet kas tiems bailiams ir melagiams - šiandien jie toliau geria susibūrę į bailių sąskrydį. Nužudyto pensininko namas ištuštėjęs, užrakintas pakabinama spyna. Rūdija nebenaudojami malkų pjūklai, cypia užrakintas vilkšunis. Linksmybės šioje sodyboje baigėsi visiems laikams.
S. Stasaičio nuotr.
(Griguolos-1, -2) Našlys S. Griguola savo namelyje priimdavo ir vaišindavo Drąsučių kaimo girtuoklius. Už gerumą ir dosnumą vyras užmokėjo gyvybe.
