Birutė Karbauskienė
Marijampolės apylinkės teisme, per keletą pastarųjų mėnesių pagarsėjusiame itin švelniais nuosprendžiais narkotikų prekeiviams (bene šeši nusikaltėliai "apdovanoti" tik lygtinėmis bausmėmis), "švilptelėjo" ir kitokios "mados" srovė. Teismo pirmininkas Dainius Gudas du čigonų tautybės narkomanus, prekiavusius narkotinėmis medžiagomis, pasiuntė už grotų.
Sandėris buvo nufilmuotas
Butas pačiame Marijampolės centre esančiame daugiabutyje, kur gyveno čigonų tautybės rusas Romanas Beresnevičius (26 m.) ir čigonų tautybės lietuvė Luyza Adomaitytė (27 m.), Marijampolės teisėsaugininkams kurį laiką buvo žinomas kaip narkomanų, prekiaujančių aguonų koncentratu, buveinė. Generalinėje prokuratūroje patvirtinus nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, praėjusių metų pavasarį butą imtasi "atakuoti". Vienas narkomanu apsimetęs teisėsaugininkų pagalbininkas (pavadinkime jį Jonu), užsukęs į šį čigonų butą, aguonų koncentrato pirko tris kartus - kas savaitę. Nuolatiniu narkotikų pirkėju tapęs ir "kaifo" pardavėjų pasitikėjimą įgavęs teisėsaugininkų pagalbininkas ketvirtą kartą čigonų buto duris pravėrė jau ne vienas, o su draugu. Abu "narkomanai" bute rado ir Luyzą, ir Romaną. Už didesnį parduodamų narkotikų kiekį sulygo 70 litų ir "pirkėjų" atsineštą skaičiavimo mašinėlę, kurią buto šeimininkas "iš akies" įvertino 10 litų. Sandėriui pasibaigus pro duris įsiveržė "Aro" pareigūnai ir visus bute buvusius žmones suguldė ant grindų. Romanas skubiai po čiužiniu pakišo ką tik rankose laikytą švirkštą su rudos spalvos skysčiu, išmetė iš rankų pinigus ir skaičiavimo mašinėlę. Tačiau visas čigonų ir "pirkėjų" sandėris jau buvo nufilmuotas, pokalbiai įrašyti. Kaip sakoma, įkalčiai tapo nenuginčijamais nusikaltimo liudininkais.
Įkliuvo gelbėdama likimo draugą
Sulaikyti ir narkotikų prekyba apkaltinti čigonai tai neigė. Jie tikino narkotikus laikantys tik sau, nes abu yra narkomanai. Luyza paaiškino, kad prieš kelis mėnesius iki sulaikymo ji Marijampolės pakraštyje esančiuose laukuose sau ir Romanui pririnko aguonų galvučių. Tikslas - svaigintis. Namuose gamtos dovaną sumalusi mėsmale, ji suskaičiavo turinti 26 stiklines susmulkintų aguonų (iš viso - per 6 kilogramus narkotinės žaliavos). Čigonės teigimu, pati mokėsi iš sumaltų aguonų pasigaminti vartojimui tinkamą skystį. Gautą nuodą, supiltą į butelį, moteris laikė savo buto balkone ir lango orlaidėje. Aguonų koncentratu svaigindavosi ir ji, ir Romanas. Sulaikyti čigonai ir teisme tvirtino neturėję tikslo narkotikus pardavinėti. Romanas apskritai paneigė visus sandėrius (pirmieji teisėsaugininkų pagalbininko "Jono" vizitai nebuvo filmuojami), o Luyza tikino "Joną" ir jo draugą gelbėjusi iš gailesčio, nes pati žinanti, ką reiškia narkomanui jausti narkotikų badą. Paklausta, kodėl tuomet paėmė pinigus, jeigu neprekiavo, moteris tikino nė nemačiusi tų pinigų - tik vėliau radusi ant stalo.
Čigonas stikliniame narve
Teisiamųjų versijos teismo neįtikino. Abu čigonus pripažinus narkotikų platintojais (už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato penkerių - dešimties metų laisvės atėmimo bausmę), jie buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Antrą kartą teisiamai Luyzai Adomaitytei teismas pritaikė BK straipsnį, leidžiantį skirti švelnesnę bausmę, nes moteris augina mažametį sūnų, laukdama teismo nuosprendžio įsidarbino operatore vienoje taksi paslaugų įmonėje. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu jai paskirta pusantrų metų praleisti Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje (PDK). Moteris bus suimta, kai įsiteisės nuosprendis (nuteistajai palikta teisė jį apskųsti ir šitaip prasitęsti dienas laisvėje). Teismo nuosprendžio laisvėje laukęs Romanas Beresnevičius (po įvykio jis, kaip ir Luyza, mėnesį jau praleido nelaisvėje), nuosprendį paskelbus, buvo suimtas teismo salėje - jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis turės atlikti griežtojo režimo PDK (prieš aštuonerius metus R. Beresnevičius jau buvo kartą nuteistas panašaus dydžio bausme už turto prievartavimą). Jis taip pat dar gali Marijampolės teismo nuosprendį apskųsti.
Buvo akivaizdu, kad tokios atomazgos nesitikėjo nei teisiamieji, nei būrelis čigonų, nuolat juos bent morališkai palaikydavusių teismo posėdžiuose. Išgirdęs apie jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teisme nerūpestingumu į akis kritęs Romanas išsidavė ūmiai suirzęs, kaip netikėtai į narvą patekęs žvėris. Tvyrojusią rimtį sujaukė čigonų rauda ir garsios replikos, nepasitenkinimo šūksniai Romaną gynusio advokato adresu. Romano įkurdinimas stikliniame teisiamųjų narve smagia atrakcija virto tik mažamečiam nuteistųjų sūnui - berniuką gerokai pralinksmino jam dar nesuvokiami suaugusiųjų "žaidimai".
2002 09 25
