Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kažin ar kauniečius bei Kauno rajono gyventojus gali paguosti mintis, jog šiame regione ne taip sparčiai kaip anksčiau didėja bedarbių skaičius. Įsidarbinimo problema tebelieka labai aktuali. Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis sakė, jog pernai į juos kreipėsi 26 118 bedarbių. Per pastaruosius dvejus metus bedarbių skaičius padidėjo iki 10 000 t. y. beveik dvigubai. Pernai 26 įmonės informavo apie grupinius darbuotojų atleidimus (o tai reiškia, jog šiose įmonėse per mėnesį buvo atleidžiama daugiau kaip po 10 procentų darbuotojų). Ne taip seniai buvo paskelbti keleto didžiausių pramonės įmonių, tokių kaip AB "Inkaras", "Vilkas", "Elektra", bankrotai, todėl iš jų buvo atleista daugiausia žmonių. Dar blogesnė padėtis kaime. Čia susirasti darbo beveik neįmanoma. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama jaunimo užimtumo problemoms, taikomos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti pasekmes, iškylančias žmonėms netekus darbo. Jauniems žmonėms susirasti darbą įmanoma (paprastai jie įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, kvalifikaciją), o štai priešpensinio amžiaus žmonės tokių galimybių beveik neturi. Darbdaviai reikalauja darbuotojų, turinčių tam tikrą išsilavinimą bei kvalifikaciją. Visiškai suprantama, jog ir buvusiems kaliniams įsidarbinti sunkiai pavyksta. Dažniausiai jie būna praradę ne tik kvalifikaciją, užmiršę kitados įgytas specialybes, bet ir darbo įgūdžius.
2 000-aisiais labiausiai reikėjo apskaitininkų, finansininkų, vadybininkų, komercijos agentų bei informatorių. Na, o tarp kvalifikuotų darbininkų populiariausi buvo siuvėjai, staliai, pardavėjai, virėjai, konditeriai bei viešbučių tarnautojai.
