Rimantas VENCLOVAS
Tragiškai pasibaigė Skuodo rajono Šačių apylinkės Vabalių kaimo, senbernio Vaclovo Berčio (48 m.) vakarinis pasisėdėjimas pas Jadzę Aleksandravičienę bei jos sūnaus sugyventinę Vaivą Valančiauskaitę (19 m.) iš to paties kaimo.
Praėjusio ketvirtadienio pavakare J. Aleksandravičienė su galbūt būsima marčia, o kol kas tik sūnaus sugyventine V. Valančiauskaite ramiausiai gurkšnojo putojantį vyną, išdidžiai vadinamą šampanu, kai į jų namus atsibeldė geras kaimynas V. Bertys. Kaipgi nepriimsi moteriškon kompanijon kaimo vienišiaus už stalo, jei jo kišenėje pūpso butelaitis baltosios - ir netgi ne vietinės gamybos, o tikros, valstybinės. Taurėse burbuliavęs šampanas labiausiai tiko užsigerti degtinėlei, o toks kokteilis paveikia protelius savotiškai. Vaciuliu vadinamas vienintelis vyriškis smagioje kompanijoje su gražiai įraudusiomis moteriškėmis gal kiek ir per daug valios davė rankoms - grybštelėjo šeimininkę ir jai į marčias taikiusią Vaivą. Šioms blevyzgos ir grabinėjimai nepatiko, tad jos geruoju pasiūlė senberniui keliauti iš kur atėjus. Bet Vaciulis jau nelabai ką besuprato - galvelei apsisukus nuo baltosios ir šampano burbuliukų, pasijuto lyg namie, ir įsijautęs į šeimininko rolę pradėjo varyti abi moteriškes iš jų pačių nuosavo būsto. Šioms nieko daugiau nebeliko, kaip apie pusiaunaktį pabandyti išlydėti iš namų įkyrųjį sugėrovą, tuo labiau kad jo atsineštas gėrimas seniai pasibaigė, o naktį kur nors sugraibyti dar vieną butelaitį iliuzijų nebeturėjo. Teko jaunesniajai paimti įkyruolį už parankės ir palydėti link laukųjų durų. Aišku, jei moteriškės būtų žinojusios, jog Vaciulis taip netvirtai ant kojų laikosi, tai, kaip dabar sako, būtų švelniai, abi už parankių, Vaciulį iki pat jo namų palydėjusios - vyrų kaime ir taip mažuma, o jie tokie gležni ir jautrūs (tai ne kaimo moteriškės tvirtomis nuo karvių melžimo, daržų ravėjimo, malkų ir vandens nešiojimo rankomis). Paėmė Vaciulį kaip šapelį ir išgrūdo pro duris, o vyrukui kojos susipynė ir jis žlegtelėjo čia pat ant poros betoninių laiptelių. Vaiva dar sušuko būsimai anytai - "Vaciukas nugriuvo, ką daryt?!" - bet Jadzė patarė tik užrakinti duris, kad tik tas senbernis atgal grįžti nesumanytų. Bet Vaciukas, matyt, ir neketino grįžti, nes atsikėlė ir nulingavo savo namelių link, kuriuose švintančio ryto taip ir nesulaukė. Nieko blogo neįtardamos moteriškės sumigo, o rytą jas jau žadino Skuodo kriminalistai.
"Akistatos" ekipažas Vabalių kaime apsilankė praėjus porai dienų po nelaimėlio Vaciuko laidotuvių. Name, kuriame Vaclovas gyveno su broliu Algirdu Berčiu, vyravo tyla ir ramybė. Ilgokai beldęsi prie durų (mat kaimynai pasakė, jog Algirdas yra namuose), užėjome vidun. Tvarkingoje virtuvėje buvo tuščia, o štai kambaryje lovoje ramiai miegojo brolio gedintis šeimininkas. Štai tada ir įvertini senbernio gyvenimo privalumus. Per patį vidurdienį drybsoti lovoje - kokia žmona leistų vyrui tokią prabangą! Tikrai būtum žmonos apšauktas ir išvarytas darbų dirbti. Prikeltas iš miego Algirdas atsitokėjo, išblaivėjo ir gana smulkiai atkūrė tragiškos nakties įvykius:
- Kaip visada, tą naktį brolis parsibeldė vidurnaktį. Girdėjau, kaip vaikščiojo virtuvėje, barškino puodus, keptuvę, kalbėjo pats su savimi, gal ieškojo valgyti šaldytuve, tai jam ir netrukdžiau. O, kad būčiau ką įtaręs, ar pats būtų pasisakęs nors ką nors!.. Gal iškviesti gydytojai būtų jam padėję. O rytą, apie šeštą valandą, prabudęs radau virtuvėje Vaciulį sukniubusį, praskeltu pakaušiu, basą ir jau nebegyvą. Iškviesta greitoji konstatavo mirtį. Atlėkė kriminalistai, įgaliotinis. Telkšojo kraujo bala virtuvėje, visi rūbai permirkę krauju ir nulašėjęs krauju visas kelias nuo J. Aleksandravičienės namų. Pakeliui su kriminalistais apie 300 metrų nušlakstytu brolio krauju, eidami radom ir jo pamestus batus ir kepurę. Bet jau prie Jadzės namų laiptai ir aplink juos buvo šviežiai pabarstyta smėliu, kad nesimatytų kraujo. Kriminalistai gal keturias valandas užtruko Jadzės namuose apklausdami moteriškes. Tikrai jis čia griūdamas lauk galėjo trenktis į laiptus. Bet aš taip nepaliksiu šios tragedijos. Mano manymu, tikrai turėjo broliui kažkas trinktelėti, nes sumuštas pats viršugalvis, o griūdamas tikrai taip neužsigausi - susigurinsi pakaušį, žandą, ar nosį, bet per viršugalvį tikrai turėjo kažkas trenkti.
Užkabinęs savo namo duris ir už kabliuko užkišęs žalią šakelę (tai reiškia, kad nieko nėra namie - pasirodo, jog yra kaimų, kur dar nereikia šarvuotų durų ir švediškų spynų), Algirdas geranoriškai palydi visu brolio Vaclovo priešmirtiniu keliu iki savo buvusios klasiokės J. Aleksandravičienės namų. Čia teko ilgokai palaukti, kol grįžo ponia Jadzė. Ji taip pat dievagojosi, kad tikrai jokių priešų čia Vaclovas neturėjo, išgėrė kaip visada, o kai pradėjo vėjus kalbėti, teko parodyti jam duris, tai Vaiva jį palydėjusi - gal kiek grubiai.
- Nugriuvo žmogus - laipteliai čia seni, betoniniai, aptrupėję, bet tikrai negalėjo mirtinai susižaloti. Visi čia jo labai gailim, netikim, kad čia jis taip užsigavo, gal pakeliui į namus kas nors stuktelėjo? - sakė J. Aleksandravičienė.
Broliui Algirdui teko rūpintis laidotuvėmis. Susigraudinęs pasakė, jog Vaclovas nebesulaukė motinos mirties metinių. Į laidotuves buvo susirinkęs visas kaimas, jį pažinoję aplinkiniai.
O štai Skuodo kriminalistai, ko gero, patys nekalbiausi visoje Lietuvoje. Sausas atsakymas tarpduryje:
- Užvesta byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Viso gero!
