Laikraščio skaitytoja Egidija V. iš Garliavos rašo, jog po dėdės mirties tarp jo giminaičių užvirė tikras karas dėl turto paveldėjimo. Dėdė turėjo didelę, gerai prižiūrėtą sodybą, nemažai žemės ūkio technikos, kitų vertingų namų apyvokos daiktų. Dar būdamas gyvas jis esą buvo žadėjęs visą turtą palikti laiško autorei, tai yra savo brolio dukrai. Tačiau po mirties paaiškėjo, jog dėdė testamento nepaliko. Laiško autorė norėtų sužinoti, kokia yra paveldėjimo pagal įstatymą tvarka?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antrosios eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečiosios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtosios eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktosios eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštosios eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antrosios eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečiosios, ketvirtosios, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmosios eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antrosios eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdinimas pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.
