Sunku tiksliau pasakyti, kuris iš dviejų vilkaviškiečių pusbrolių - Saulius Karalevičius (25 m.) ar Mindaugas Peseckas (21 m.) - savo giminėje dabar laikomas esąs kaltesnis, kad po vieno nepavykusio "pasportavimo" abiem teko iškeliauti į pataisos namus (PN). Pirmąjį giminaičiai gali kaltinti, kad jo galvoje kilo mintis palepinti kvaišalais Marijampolės PN kalintį bičiulį. Antrasis gali būti piktai apkalbėtas, kad, pats įkliuvęs, pareigūnams nuoširdžiai išdavė "nešvaraus reikalo" sumanytoją.
Lemtingas pusbrolių susitikimas įvyko vieną praėjusių metų rugsėjo vakarą. Saulius paskambino Mindaugui ir pasiūlė užsidirbti 50 litų. Nuolatinio darbo neturintis vaikinas sutiko, todėl tuoj pat nuskubėjo pas pusbrolį. Šis parodė Mindaugui du paketėlius ir paaiškino: juos reikia nuvežti į Marijampolę ir sutartu laiku permesti per "zoną" juosiančią tvorą. Saulius dar patikslino, kad tai - "žolė". Iš to Mindaugas iškart suprato, kad jis ką tik pažadėjo permesti narkotines medžiagas - draudžiamą kaliniams turėti daiktą. Vaikinui atrodė, kad abu paketėliai tokie mažučiai, jog didelės nuodėmės jis nepadarysiąs. Supratingu jaunesniu pusbroliu pasidžiaugęs Saulius davė Mindaugui mobilųjį telefoną, į kurį turėjo paskambinti paketėlių laukiantis asmuo, tėvui priklausantį automobilį "Audi 100", jo raktelius ir dokumentus. Žodžiu, pusbrolį viskuo aprūpino - svarbiausia, kad tik jis sėkmingai "pasportuotų" prie pataisos namų nežemos tvoros.
Į netolimą kelionę (nuo Vilkaviškio iki Marijampolės - apie 20 kilometrų) Sauliaus parūpintu automobiliu Mindaugas dėl tų nelemtų 50 litų leidosi ankstyvą kitos dienos rytą. Buvo sutarta, kurią valandą jis turi būti prie "zonos" tvoros. Čia atsidūrusiam vaikinui į Sauliaus duotą telefoną paskambino nepažįstamasis ir paklausė, ar pasiuntinys vietoje ir ar jis yra nuo Sauliuko. Tuomet Mindaugui buvo patikslinta, kurioje vietoje permesti laukiamą "dovanėlę". Vos tik vaikinas dviem metimais sėkmingai permetė per tvorą paketėlius ir pasuko automobilio link, jį prisivijo ir sulaikė PN pareigūnai. Pasirodo, tuo metu keli jų kaip tik patruliavo ten, kur nukrito paketėliai, nes prieš kelias minutes pastebėjo nežinia ko patvoriu vaikštinėjantį ir telefonu kalbantį įtartiną vaikiną. Anksčiau niekada neteistas Mindaugas, netikėtai užkluptas, sutriko: jis ne tik prisipažino, bet ir pasakė, kur gavęs narkotikų. Vaikinas tikino nežinąs, kam skirti paketėliai. Jis tik prisipažino anksčiau kartą vežęs savo pusbrolį Saulių į Marijampolę, kad šis kažkokiam kalinčiam draugui perduotų maisto.
Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes Mindaugas dvi paras praleido Marijampolės areštinėje. Jo pusbrolis Saulius, kuris laikomas šio nusikaltimo organizatoriumi, už grotų pagyveno dešimt parų. Jis neigė ką nors žinojęs apie Mindaugo kelionę į Marijampolę. Prieš porą metų už chuliganizmą ir tyčinį sunkų sužalojimą teistas vyras jau išėjęs "zonos" "mokslus" ir išstudijavęs nerašytą nuteistųjų "garbės kodeksą", kurio pagrindinis koziris - "nieko nemačiau, nieko nežinau, nieko negirdėjau".
Nustatyta, kad per tvorą permestuose, bet kalinių nepasiekusiuose paketėliuose buvo per 36 gramus smulkintų kanapių ir pustrečio gramo narkotinės medžiagos morfino. Pastarasis faktas teisėsaugininkų vertinamas griežtai: mažiausiai du gramai - jau didelis kiekis. Nuo to priklauso ir bausmė. Tiesa, teisme nepavyko įrodyti, kad Mindaugas žinojo, jog sutiko nelegaliai nugabenti didelį kiekį narkotiko.
Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius pripažino abiejų pusbrolių kaltę ir paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes: nusikaltimą organizavęs Saulius Karalevičius nuteistas kalėti ketverius metus ir tris mėnesius, o organizatoriui paklusęs Mindaugas Peseckas - dvejus metus. Abu nuteistieji buvo suimti teismo salėje.
Marijampolės PN, kuriuose šiuo metu kali per 1 100 ne pirmą kartų teistų vyrų, atsakingi pareigūnai "Akistatai" sakė, kad draudžiamų daiktų permetimai per įstaigos tvorą - gana dažnas reiškinys, tik ne visi paleisti "paukščiukai" pasiekia nuteistuosius - arba lieka pakibę ant "gaudyklių", arba patenka į pareigūnų rankas. Vis dėlto dar retai pasiseka nustatyti pačius metikus, juolab įrodyti jų kaltę. Taigi minėtos bausmės vilkaviškiečiams - nemenka PN ir policijos pareigūnų sėkmė.
