Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šią savaitę žmona, du sūnūs su šeimomis bei kiti artimieji, apraudoję 68 metų Krištapiškių kaimo (Stakliškių sen., Prienų r.) gyventoją Antaną Balsevičių, palydėjo jį į amžinojo poilsio vietą. Garbaus amžiaus vyras krito nuo penkeriais metais jaunesnio savo brolio Stasio rankos. Šį tragišką įvykį skaudžiai išgyvenantis pastarojo sūnus Audrius Balsevičius (32 m.) sako neabejojąs, jog tėvas norėjo susidoroti su juo, tačiau gimdytojo planus supainiojo vakaro tamsa. Todėl prisėlinęs Stasys dūrė peiliu ne sūnui, o jį namo lydėjusiam savo broliui Antanui...
Stasio bijo visas kaimas
Antano ir Stasio Balsevičių sodybos - viena greta kitos. Deja, brolių tarpusavio santykiai nei patiems, nei jų šeimoms didelio džiaugsmo neteikė. A. Balsevičiaus artimųjų pasakojimu, Stasys buvo sunkaus charakterio, keisto būdo, užsidaręs ir labai pavydus žmogus. Būdamas blaivas, dar elgėsi normaliai, tai išgėręs tapdavo agresyvus, nenuspėjamo elgesio. Nuo šio vyro yra nukentėję daug artimų žmonių bei giminaičių. Beje, jau kitą dieną po apklausos iš areštinės paleisto įtariamojo Stasio bijojo ne tik jo sūnus Audrius su šeima, bet ir visas kaimas...
Sūnų su marčia išvarė iš namų
Audrius Balsevičiaus pasakojo, jog maždaug prieš 13 metų jam sukūrus šeimą, po vienu stogu su tėvu jis išgyveno tiktai vienerius metus. Tėvas, nuolat priekaištavęs, vieną dieną Audriui ir jo žmonai Irenai liepė nešdintis iš namų. Šiedu neturėjo kur dėtis, todėl persikraustė į tėvų sodybos kieme pastatytą statybininkų vagonėlį, kuriame su dviem mažamečiais sūnumis glaudžiasi iki šiol. Deja, gyvenimas tėvo pašonėje visą laiką buvo įtemptas, persmelktas nuolatinės baimės, kasdieninių barnių, muštynių...
Nuo įsiutusio tėvo pabėgo pas dėdę
Audriaus teigimu, praėjusį šeštadienį, apie 18 valandą, pas jį dviračiu atvažiavo draugas. Jiedu kalbėjosi kieme. Tuo metu pasirodęs girtas tėvas ėmė šlaistytis po kiemą. Kai pribėgęs artyn ėmė grasinti lenktiniu peiliu, Audrius liepė jam "atšokti" ir kuo greičiau dingti. Tačiau tėvas nenurimo.
- Tuo metu ploviau automobilio variklį, - iki smulkmenų visas lemtingojo vakaro akimirkas prisiminė Audrius. - Kai nešinas peiliu pribėgo tėvas, tą akimirką supratau, jog rankose nieko neturiu, taigi, negalėsiu apsiginti. Liepiau jam nešdintis... Nesuvokiau, kodėl tėvas nei iš šio, nei iš to supyko, todėl paprašiau draugo, kad jis geriau važiuotų namo. Galvojau, jog galbūt tėvą siutina mano draugo apsilankymas. Šis, nieko neklausinėdamas, sėdo ant dviračio ir išmynė. Bandžiau toliau imtis darbo, tačiau netrukus išgirdau savo šešiamečio sūnaus Rapolo šauksmą, jog atbėga diedukas. Vaikas buvo taip išsigandęs, jog greitai įlėkė į vagonėlį ir pasislėpė po lova. Tėvas artinosi su kirviu rankose. Nieko nelaukęs ir aš paskui sūnų įšokau į vagonėlį. Tėvas bandė atplėšti duris, tačiau jų nepaleidau - laikiau įsitvėręs abiem rankom. Paskui pavyko jas užrakinti. Liedamas begalinį įtūžį, senis puolė kapoti duris kirviu. Tuo metu nežinojau, ko griebtis. Nesaugiai jaučiausi ne tik aš su jaunesniuoju sūnumi. Bijojau, kad tėvas neužpultų ir į ganyklą melžti karvės išėjusios žmonos bei kažkur netoliese dviračiu besivažinėjusio dešimtmečio sūnaus Roko. Galiausiai supratau, jog nieko kito nebeliko, kaip tik skambinti policijai. Deja, Prienų pareigūnai pareiškė neturį transporto ir todėl negalį atvažiuoti. "Na, ir nesąmonė, - pagalvojau, - gal jiems reikės nupirkti dviračius?.." Tuo tarpu tėvas vis daužėsi, lakstė aplink, grasino. Buvo tikrai baisu. Po to tėvas netikėtai dingo. Apsidairęs ir niekur jo nepastebėjęs, išėjau į kiemą. Išsivedžiau ir Rapolą, liepęs jam išvažiuoti ant kelio dviratuku ir pasidairyti, ar kur nors nesimato dieduko. Pats nuėjau pas dėdę Antaną... Pasakiau, jog senis vėl kvailioja. Dėdė įpylė alaus. Išgėrėme...
Peilio dūriai teko broliui
išgirdęs barškant kibirus ir supratęs, jog iš ganyklos parėjo žmona, Audrius nusprendė grįžti namo. Antanas sūnėną bandė sulaikyti, sakydamas, kad šis palauktų, kad neskubėtų, nes buvo neaišku, kur yra ir ką veikia brolis Stasys. Galiausiai dėdė su Audriumi pasuko vagonėlio link. Buvo jau tamsu, apie pusė aštuntos vakaro. Priekyje ėjęs Antanas specialiai garsiai kalbėjo, leisdamas suprasti, jog Audrius pareina ne vienas. Iki vagonėlio likus keliolikai metrų, kieme kažkas sušmėžavo. Dar kelios akimirkos, ir sūnėnas išgirdo tylų dėdės šauksmą: "Audriau, jau turiu". Vyrukas suprato, jog tėvas savo juodą darbą jau padarė...
Netrukus ir Audriui teko susigrumti su tėvu. Gerokai pasigalynėjus bei išmušus iš gimdytojo rankų peilį, Audrius, padedamas žmonos, tėvą surišo virve, o vėliau jį "pridavė" atvykusiems pareigūnams. Beje, jų laukti teko gana ilgai. Nors konfliktas įvyko apie pusę aštuntos vakaro, kriminalistai įvykio vieton atvažiavo tiktai apie 23 valandą...
Antrą kartą žadėjo broliui nedovanoti
Sužinojęs, jog perdurtas tėvas, Prienuose gyvenantis A. Balsevičiaus sūnus Laimis skubiai iškvietė greitąją pagalbą. Gaila, tačiau jos reikėjo laukti taip pat ilgai. Pagaliau apie 9 valandą atvykusi medikų brigada išvežė sužalotąjį į ligoninę. Jam buvo atliktos dvi operacijos, tačiau gyvybės išgelbėti nepavyko. Mirties liudijime parašyta, jog A. Balsevičius mirė nuo plaučio ir širdies sužalojimų bei stipriai nukraujavęs. Iki paskutinės gyvenimo minutės šalia tėvo buvęs sūnus Laimis sakė su juo bendravęs ir girdėjęs paskutinius gimdytojo žodžius: "Antrą kartą broliui nedovanosiu...". Deja, to padaryti nebuvo lemta.
Policijai įtariamasis nerūpi
A. Balsevičiaus sūnūs Darius ir Laimis, skaudžiai išgyvenantys tėvo netektį, norėjo tik vieno - kad šermenims bei laidotuvėms netrukdytų jų tėvą Anapilin pasiuntęs dėdė Stasys. Mat po apklausos, per kurią įtariamuoju tapęs S. Balsevičius pripažino peiliu mirtinai sužalojęs brolį, šį vyrą pareigūnai paleido. Tokį sprendimą ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė paaiškino labai trumpai: įtariamasis - neteistas, antros grupės invalidas, savo kaltės neneigia, todėl esą nėra reikalo jį suimti... Prieš kelerius metus Stasiui iš tiesų buvo atlikta operacija, po kurios jis negali normaliai kalbėti. Atsidūręs laisvėje, įtariamasis į savo namus nesugrįžo, o kartu su sugyventine (beje, savo marčios motina) apsistojo pas netoliese gyvenančią dukterį Ritą. Išgirdęs, jog dėdė girtauja, Laimis Balsevičius paskambino policijai, prašydamas jį uždaryti (juk girtas dėdė Stasys tampa neprognozuojamas). Deja, pareigūnai pažadėjo reaguoti tik tada, jei Balsevičius pasirodys savo brolio namuose ir sudrums ramybę...
Kentėjo ir artimiausi žmonės
Laimiui ir Dariui Balsevičiams jau seniai dėdė Stasys nekėlia jokių giminiškų jausmų. Pasirodo, šis vyras kažkada buvo sužalojęs ne tik jų tėvą, bet ir juos abu: Dariui dūręs peiliu į galvą (iki šiol išlikęs randas), o Laimiui keletą sykių smogęs į pakaušį. S. Balsevičius esą ne tik nuolat skriaudęs savo sūnų Audrių, bet ir žiauriai sumušęs dukrą Rasą. Dėl to ši su tėvu nutraukė visus ryšius ir atvažiuodavo į tėviškę tiktai aplankyti savo brolį Audrių ir jo šeimą.
"Rezniko" pravardė - ne be reikalo
Besilankant Krištapiškių kaime bei Stakliškių seniūnijoje, apie S. Balsevičių išgirdome labai daug kraupių dalykų. Kaip paaiškėjo vėliau, daugelis gandų yra gerai žinomi ir šio vyro sūnui bei giminaičiams. "Rezniku" S. Balsevičių pavadinę žmonės sakė, jog už savo juodus darbus jis seniai turėjo supūti kalėjime, tačiau kažkodėl niekad nepateko į pareigūnų rankas. Pirmąja šio vyro auka laikomas to paties kaimo gyventojas Kazys Usevičius. Esą šį vyrą maždaug prieš kelias dešimtis metų Stasys buvo perdūręs peiliu. Tačiau nukentėjėlis iškviestų medikų tąsyk neprisileido - išsigydė pats ir niekam dėl to nesiskundė. Nuo S. Balsevičiaus, besivijusio su kirviu rankose, vos spėjo pasprukti ir Aleksas Bisikirskas. Pastarasis spėjo atbėgti į savo namus ir užsirakinti duris. Keletą kartų kirviu smogęs į duris, Balsevičius pasišalino.
Dvi neatskleistos mirtys
Iki šiol neišsisklaidę įtarimai dėl paslaptingos kaimo senuko Alekso Kazlausko mirties. Esą paskutinę dieną, kai žmonės jį matė gyvą, šis 70-metis, gavęs iš kaimo gyventojo butelį degtinės, buvo žadėjęs eiti pas S. Balsevičių (žmonės tikino tikrai žiną, jog tą vakarą jis girtavęs pas Stasį). Senuko kūnas buvo aptiktas visiškai suiręs maždaug po poros mėnesių. Palaikai rasti visiškai nuošalioje, apleistoje, niekieno nelankomo raisto pašalėje. Žmonės neabejojo, jog jis buvo nužudytas... Tačiau tuometinė milicija taip ir neišaiškino, kas tai padarė... Pareigūnams taip pat pasirodė per sunki užduotis išaiškinti ir kitą nusikaltimą - S. Balsevičiaus žmonos Onos nužudymą. Ši moteris buvo užkapota kirviu maždaug prieš 15 metų. Ji rasta vieno kaimo gyventojo sodyboje. Nors ten vykusiose išgertuvėse dalyvavo daug žmonių, niekas iš jų negalėjo paaiškinti, kas nužudė O. Balsevičienę. Sklido kalbos, jog tai jos vyro darbas. Tačiau teisėsaugos pareigūnai S. Balsevičiaus neapkaltino ir nenuteisė... Vadinasi, jo kaltė neįrodyta.
