Sigitas STASAITIS
Akvilės istorija - neeilinė, pribloškianti. Jei ne tragikomiška pabaiga, sakytume, kad tai Holivudo verta šiuolaikinė pasaka apie Pelenę. Kukli Lietuvos kaimo mergina Akvilė, vos baigusi vidurinę, išvyksta į Ispaniją laimės ieškoti, o po keleto metų į gimtąjį kaimą grįžta kartu su turtingu ispanu Antonijum. Atrodytų, kaimietė už uodegos pagavo laimės paukštę - su ispanu ji vystė platų verslą, mėgavosi prabangaus gyvenimo malonumais.
Tačiau prieš metus tarp poros įvykęs buitinis konfliktas netikėtai atskleidė išvirkščią turtuolių gyvenimo pusę. Dokumentus teismui jau įteikęs ispanas kaltina Akvilę už jo ištekėjus tik dėl turto, apgaule rezgus planą išvilioti visą turtą, o juo atsikratyti įkišant į kalėjimą.
Į Ispaniją - laimės ieškoti
"Mama, aš padarysiu viską, kad tau nebereiktų pelkyne rinkti spanguolių ir jas pardavinėti," - maždaug prieš 6 metus baigusi mokyklą ir išvažiuodama į Ispaniją uždarbiauti motinai pareiškė tuomet dar kukli kaimo mergelė Akvilė Masiulytė, kuriai dabar 25 metai.
Akvilė ne iš gero gyvenimo ryžosi taip toli ieškoti laimės - ji su motina Roma Masiulyte, kuriai šiandien 55 metai, glaudėsi varganame Veršių kaimo (Joniškio raj.) namelyje. Neturėdama darbo, R. Masiulytė pelkėje rinkdavo uogas, parduodavo jas Žagarės ar Joniškio turguje. Pikti kaimo liežuviai pliauškia, kad susirasti nuolatinį darbą Romai nesisekė dėl pomėgio retkarčiais išgerti, tačiau ar maža pasaulyje lojančių pavyduolių?
Jie, gandonešiai, netrukus iš nuostabos išsižiojo. Maždaug po metų ar dvejų R. Masiulytė iš dukros gavo bilietą į Ispaniją...
Grįžusi iš kelionės Roma per Veršius ėjo aukštai pakelta galvą. Nustebusiems kaimynams moteris pasigyrė, kad Akvilė Ispanijoje tarpstanti - turinti gerai apmokamą darbą bei gerbėją milijonierių.
Tai, kad R. Masiulytė nemeluoja, bylojo aukštyn kojom apsivertęs Romos gyvenimas. Moteriai iš tikro nebereikėjo spanguoliauti. Iš dukros bei jos gerbėjo kaimietei ėmė atplauti nemenkos pinigų perlaidos. Kas keli mėnesiai - dar ir kvietimai paviešėti Ispanijoje. Žinoma, kartu su bilietais skrydžiui.
Sensacija po sensacijos
Grįžusi iš kelionės Roma Veršius priblokšdavo vis nuostabesniais pasakojimais. "Mano Akvilytė studijuoja Madrido universitete", - po vienos kelionės išdidi pasakojo Roma. "Dukra ne tik mokosi, bet ir dirba televizijoje, ten susipažino su Penelope Kruz, kuriai dirbo vertėja", - porino po kitos.
Kas iš nuostabos, kas iš pavydo kraipė galvas, girdėdami apie vis naujus Akvilės pasiekimus: anglų kalbos studijas universitete, tapybos darbus, jos nuosavą apsaugos įmonę su dešimtimis samdinių.
Grįžusi po eilinės kelionės Roma namie pasikabino įrėmintas įspūdingų dukros vestuvių nuotraukas. Tačiau paties artimiausiems bičiuliams Roma pasiguosdavo, kad realybė ne tokia graži - tas pinigų maišas Antonijus dukrai per senas - net 27 metais vyresnis, be to neišprusęs, mažaraštis. Akvilytė, girdi, jo nemylinti, ištekėjusi tik dėl pinigų ir kartu gyvensianti, iki išmelšianti kuo daugiau turto. Tekėdama Akvilė net pavardę pasilikusi mergautinę, kad po skyrybų būtų mažiau formalumų.
Užpernai prieš Velykas per Veršius nuvilnijo sensacija: Akvilė su savo ispanu Antonijumi atsikrausto į kaimą gyventi!
Atidardėjęs su keliais sunkvežimiais, užsienietis vietiniams padarė neišdildomą įspūdį. Pas anytą apsistojęs ispanas atsibogino ne tik visą bandą grynaveislių ispaniškų ristūnų, bet ir kalną daiktų: kelis automobilius, krūvą baldų, namų apyvokos rakandų, muzikos instrumentus, akmens skulptūras bei jų kalimo įrankius, daug drabužių, dešimtis balnų, pakinktų ir net brangią senovinę karietą. Kol susiras pastovų būstą sau ir žmonai, Antonijus paremontavo anytos namuką. R. Masiulytei žentas įvedė vandentiekį, pastatė vonią, teigia nupirkęs televizorių ir kartą net davęs 1000 eurų dviračiui.
Plačiai ėmėsi verslo
Lietuvoje Antonijus Lugujis nedelsdamas ėmėsi verslo - žmonos padedamas iš jos krikštatėvio Veršių kaime įsigijo namą su patalpomis parduotuvei. Netoli naujųjų namų užsienietis nusipirko kelis hektarus žemės, o Šiaulių pašonėje - arklidžių kompleksą. Tam, kad turėtų kuo važinėti į savo naujas valdas, ispanas įsigijo ir prabangų japonišką visureigį "Mitsubishi Montero", kainuojantį beveik 100 tūkstančių litų.
Dėl vaikystėje išgyventų aplinkybių Antonijus, pasirodo, iš tikro yra beraštis. Tačiau ta keista aplinkybė netrukdė ispano apsukrumui. Mūsų šalyje jis supirkinėjo arklius bei veršelius, o atpenėjęs veždavo parduoti į Ispaniją. Iš savo tėvynės į Lietuvą taip pat grįždavo ne tuščiomis - parbogindavo pilną sunkvežimį ispaniškų apelsinų, mandarinų, pomidorų. Laisvalaikiu A.M. Lugujis iš marmuro kalė skulptūras bei grojo savo elektriniu pianinu. Rajono šventėje su šokančiu žirgu Fandango įspūdingą šou surengęs ispanas kartą net gavo savivaldybės padėkos raštą.
Tačiau ispano laimė Lietuvoje truko vos pusmetį. Po vienos verslo kelionės į Ispaniją Antonijaus šeima ėmė irti.
Pernai vasarį Antonijus su Akvile ir dar dviem Veršių kaimo gyventojais į Ispaniją eilinį kartą išvežė parduoti arklius. Po 10 dienų visi trys lietuviai pasuko namo, o Antonijus liko dar mėnesiui užbaigti komercinius reikalus.
Kaltę suvertė šunims
Kovo 4-ąją namo parvykusio Antonijaus laukė nemaloni staigmena - ispanas teigia miegamajame radęs svetimas vyriškas trumpikes. Ispanas prisiminė tas kelnaites jau matęs, kai žirgyne persirenginėjo jo ir Akvilės pažįstamas šiaulietis Alvydas. Tačiau Akvilė paaiškino, kad tas kelnaites, ko gero, šuo iš šiukšlyno atvilkęs.
Neturėdamas įrodymų Antonijus neskubėjo kaltinti žmonos neištikimybe, tačiau nuėjęs vienas miegoti svetainėje ant sofos, nutarė savo pačią sekti.
Nelaimės po vieną nevaikšto - po poros dienų neprajodinėtas arklys Antonijui įspyrė į ranką ir ją sulaužė. Žmonos atvežtas ir paguldytas į ligoninę, ispanas sulaukė jį aplankant ir Alvydą. Prišokęs prie lango ligonis pamatė, kaip Akvilė su Alvydu iš ligoninės išėjo susikabinę, sėdo į automobilį ir nežinia kur išvyko. Naktį bluosto nesudėjęs vyras sako matęs, kad abu į ligoninę tyliai grįžo 6 valandą ryto.
Po paros paleistas iš ligoninės ispanas prie namų aptiko svetimo vyro pėdas, o Akvilės telefone - krūvą Alvydo žinučių. To pietiečiui jau buvo per daug. Įsiutęs Antonijus išplūdo Akvilę, su visais rėmais sudaužė vestuvines nuotraukas.
"Kuris vyras mano vietoje tylėtų?" - retoriškai klausia Antonijus.
Apsiraminęs ispanas žmonai pasiūlė turtą pasidalinti per pusę ir gražiuoju išsiskirti.
Tačiau gražiuoju neišėjo. Pernai kovo 11-ąją tarp Antonijaus ir Akvilės vėl kilo konfliktas, kurio įkarštyje buvo iškviesta policija.
Kas Lietuvoje nežino - susikibus vyrui su žmona, policijos pagalbos neprisiprašysi. Jei tik nėra kraujo, atvykę pareigūnai sutuoktiniams pasiūlo santykius aiškintis teismuose privataus kaltinimo tvarka.
Tačiau tądien Joniškio rajono pareigūnai buvo itin paslaugūs - kažkodėl tik vienai konflikto pusei. Išklausę Akvilę bei jos motiną, kad Antonijus esą norėjo pastarąją nužudyti, policininkai ispaną suėmė ir jį išsivežę iškėlė baudžiamąją bylą.
Geležinė logika - ne argumentai
Antonijus nekalba lietuviškai, todėl jam sunku gintis. Šiaip ne taip jis išdėstė pareigūnams savo versiją, jog visi kaltinimai - gryniausias melas. Anot Antonijaus, konfliktą pradėjo anyta, netikėtai trenkusi jam į veidą, sudaužiusi akinius, kurių rėmeliai prakirtę antakį.
"Name be manęs - dar 4 žmonės: Akvilė, jos motina ir giminaičiai Nerijus bei Stasė. Mano viena ranka sulaužyta. Ar logiška, kad aš, vienarankis, puolu tris moteris ir vieną vyrą?" - geležine logika kaltinimus norėjo sugriauti suimtasis. - Be to, vos mane suėmę, policininkai mane buvo parai paguldę į ligoninę, o tuo metu Akvilė su gimine sveiki linksmi namie pokylį kėlė. Tačiau jiems iš policijos - nė menkiausio priekaišto, o aš, girdi, kraugerys, mane būtina izoliuoti. Tai toks tas lietuviškas teisingumas?"
Geležinė ispano logika nepadėjo. Policininkams visiškai nebuvo įdomu, kad Veršiuose žmonės Antonijų prisimena kaip malonų, visiškai nekonfliktišką žmogų, kad suimtojo dosjė Ispanijos policijoje - nepriekaištinga.
Joniškio policininkai ir toliau tikėjo vien pareiškimą parašiusia Akvile. Prie kaltinimų smurtu Antonijui prisidėjo ir kaltinimas nelegalaus ginklo - medžioklinio šautuvo - laikymu. Ispano žodžiai, kad ginklas ne jo, o pakištas brakonieriaujančio Nerijaus, taip pat liko neišgirsti.
Atgavus laisvę - grasinimai
Dar vienas smūgis Antonijų ištiko areštinėje sužinojus, kad jis Lietuvoje - benamis. Pareigūnai ispanui paaiškino, jog visas turtas - nuo mašinos iki žirgyno - registruotas vienos Akvilės vardu.
"Policininkai manęs klausė, kodėl apsigyvenęs Veršiuose aš nedeklaravau gyvenamosios vietos, neužregistravau santuokos. Aš paaiškinau, kaip Akvilė man sakė, kad santuokos registruoti nereikia, kaip ir nereikia Lietuvoje man nieko deklaruoti", - teisinosi Antonijus.
Nesunku įsivaizduoti, kaip jautėsi suimtas A.M. Lugujis. Jis tolimoje šalyje vienui vienas, nekalbantis lietuviškai, beraštis, nebeturintis nė cento kišenėje, dėl banalaus šeimyninio konflikto nežinia kuriam laikui įkištas už grotų. Suimtojo advokatas nė piršto nepakrutino padėti klientui.
Antonijus, ko gero, dar ir šiandien sėdėtų, jei nebūtų sugebėjęs kažkokiu būdu apie save pranešti savo vaikams iš pirmosios santuokos. Skubiai atskridęs Antonijaus 28 metų sūnus sumokėjo beveik 30 000 litų užstatą. Po 4 mėnesių, liepos 13-ąją, nelaimėlis pagaliau buvo iki teismo išleistas.
"Tą patį liepos 13-osios vakarą man paskambinęs nepažįstamas vyras laužyta ispanų kalba pagrasino, kad per 24 valandas dingčiau iš Lietuvos ir niekada nebegrįžčiau. Antraip man galas, - "Akistatai" kraupiais prisiminimais dalinosi Antonijus. - Tačiau aš nenoriu išvažiuoti, kol neįrodysiu, kad esu nekaltai apjuodintas. Be to, man reikia susigrąžinti bent dalį turto, nes Ispanijoje aš nieko nebeturiu".
Lemtingas sutapimas - tą pačią liepos 13-ąją insulto priepuolis paralyžiavo Romą Masiulytę. Dabar ji sveiksta sanatorijoje.
Daug turto jau parduota
Paleistam A.M. Lugujui teismas uždraudė artintis prie savo namų Veršiuose, kur dabar viena karaliauja Akvilė ir lankosi Alvydas. Prisiglaudęs netoli Veršių esančiame pamiškės vienkiemyje pas gerus žmones, Antonijus Šiauliuose susirado advokatą ir neseniai pradėjo skyrybų procesą bei turto dalybas. Anot gynėjo, laukia ilga ir sunki kova.
"Kol aš kalėjau, Akvilė su Alvydu išparceliavo didelę dalį mano turto: pardavė 22 nupenėtus veršelius, iš keliasdešimties arklių kaimenės buvo likę tik 10. Tuos nespėtus parduoti žirgus Akvilė atsisakė šerti, arklidėse jie jau krinta iš bado. Visureigis "Mitsubishi", girdėjau, sulaužytas. Mačiau laikraštyje įdėtą skelbimą, kad parduodamas ir mano sunkvežimis, kitas turtas", - vardindamas netektis Antonijus pritrūko lenkiamų pirštų.
Tačiau užsienietis pasiekė, kad Akvilės valdomam turtui bei sąskaitoms banke būtų uždėtas areštas. A. Masiulytė teisme pareikalavo areštą panaikinti, pareikšdama, kad visas turtas, girdi, įgytas jos lėšomis, o su Antonijumi ji Lietuvoje jokios santuokos nėra sudariusi.
Paslaptinga manipuliacija namu
Tačiau tai, ką A.M. Lugujis jau papasakojo ir dar papasakos teisme, pribloškia.
"Su Akvile susipažinau maždaug prieš 5 metus viešnamyje. Važiuodamas automobiliu stabtelėjau prie "La Kazita Duenijos - Klub Atenos". - savo pareiškime rašo A.M. Lugujis. - Aš buvau išsiskyręs prieš daug metų, tad pamatęs gražią jauną šviesiaplaukę lietuvę ja susižavėjau."
Maždaug po metų bendro gyvenimo Antonijus sugyventinei pasipiršo ir iškėlė šaunias vestuves su karietomis.
Ispanijoje be sodybos su arklidėmis A.M. Lugujis turėjo ir apsaugos firmą, "Luque servicios integrales". Anot ispano, po vestuvių jis įmonę perregistravęs nauju pavadinimu "Akvile servicios integrales", kurioje žmoną formaliai įdarbino direktore, bet reikalus ir toliau tvarkė pats.
Pas sutuoktinius paviešėti dažnai atvažiuodavo Akvilės motina Roma.
"Man tik dabar atsivėrė akys, kad Akvilė niekada nemylėjo manęs, o atvykus motinai abi ruošdavo klastingus planus, kaip užgrobti mano turtą", - neabejoja Antonijus.
Ispano teigimu, kartą jis pasirašęs Akvilės pakištus neva komunalinių paslaugų mokesčių dokumentus. Po kelių dienų Antonijus nustebo iš vietinės bendruomenės pirmininko išgirdęs klausimą, kodėl jis anytai padovanojęs savo puikųjį namą... "Kai skubiai parjojęs namo dėl tos apgaulės Akvilę priėmiau prie sienos, žmona ėmė teisintis norėjusi apsidrausti. Neva jei man kas nutiktų, ji Ispanijoje liktų kaip stovinti. Verkdama Akvilė pažadėjusi, kad vos tik vėl motina atvyksianti, namo nuosavybę man atstatysianti", - savo užrašytą pasakojimą "Akistatos" žurnalistui rodė ispanas.
Tačiau to neprireikė - namo nuosavybės problemą užgožė didelė nelaimė. Netrukus paryčiais į namus įsibrovė 5 kaukėti banditai, sumušė Antonijų, pagrobė daug pinigų ir brangių daiktų. Atvykusiems policininkams Antonijus pareiškė, kad greičiausiai tai rumunų darbas, nors šiandien jis teigia, kad nusikaltėliai šnekėjosi lietuviškai ir ta kalba net kalbinę Akvilę.
Po apiplėšimo Akvilė ėmė įkalbinėti sutuoktinį kraustytis gyventi į Lietuvą, kur, girdi, nėra rumunų banditų, todėl saugiau. Kiek padvejojęs Antonijus sutiko. Jis paskubomis pardavė namą, arklides, įmonę ir mums jau žinomu būdu atsidūrė netoli Latvijos sienos - Veršių kaime.
"Lietuvoje Akvilė mane maustė, kiek norėjo. Meluodama, kad aš čia neturiu teisių, vien savo vardu ji pirko įmonę, žemę, namą, mašinas, tik savo vardu laikė ir valdė visus pinigus banke. Žmonės paliudys, kad derėdavausi ir mokėdavau pinigus aš, tik paskui tyliai popieriuose turtas tapdavo Akvilės", - pasakojo Antonijus, retkarčiais iškošdamas negražų ispanišką žodį.
Demokratinėje Lietuvoje nedraudžiama reikšti savo nuomonę, tačiau ginkdie netvirtiname, kad visi čia Antonijaus Akvilei mesti sunkūs kaltinimai nėra prasimanymas. Tai geriausiai galėtų papasakoti pati ispano žmona. "Akistatos" korespondentas A. Masiulytę surado Šiauliuose einančią kartu su Alvydu.
"Jokių komentarų", - tiek tepanorusi pasakyti pora suskubo slėptis už garsios ir brangios Šiaulių advokatų kontoros durų.
S. Stasaičio nuotr.
(Antonio, Antonio+) Dėl likimo įnorio mokantis iškalti nuostabias skulptūras Antonijus yra beraštis, tad jam nuolat tenka pasitikėti kitais. Šiandien ispanas gailisi pasitikėjęs lietuvaite.
(Luque) Ispanas tvirtina namie turėjęs apsaugos įmonę, kurioje dirbo apie 40 žmonių.
