Stasys VARNECKAS
O M A S K V A I - Š P Y G Ą
Bibliotekininkė Inga ir sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis atkakliai įtikinėja sodiečius, kad knygas skaityti naudinga. Tačiau sodiečiai tuo atkakliai netiki. Vis dėlto ši kaimo šviesuolių akcija gali baigtis pergalingai, nes jiems į talką eina Anskaičių Giedrius, kuris jau ir pats beveik tiki, kad iš knygų, kaip ir iš televizoriaus, galima pasisemti visai neblogų dalykėlių. Tačiau apie viską iš eilės. Grįžęs iš Airijos, Giedrius ilgai stiprinosi mamos blynais, drybsojo ant sofos ir žiūrėjo televiziją. Kai žiūrėti atsibodo, netyčia atsivertė knygą. Perskaitė vieną puslapį - įdomu. Perskaitė antrą - dar įdomiau. Ar buvęs Stargorodo bajorų vadas Vorobjaninovas ir apsukrus kombinatorius Ostapas Benderis suras briliantus? O gal tai pavyks popui Fiodorui, ir tada išsipildys jo karšta svajonė pastatyti žvakių fabrikėlį? Giedriui labai patiko tėvo Fiodoro atkaklumas ir jo kilnus noras apšviesti liaudį... Nė nepastebėjo vaikinas, kaip prisikasė iki knygos vidurio. Ir tik tada atsitokėjo: "Ką čia aš? Gal jau kvailas per visą pilvą? O gal šlapiu maišu trenktas? Lyg neturėčiau ko veikti..." O ką nors veikti reikėjo, nes airiški pinigėliai tirpo lyg sniegas pavasarį. Ir nusprendė Giedrius imtis verslo, nes buvo girdėjęs, kad ne šventieji puodus lipdo. Ir pradėjo Giedrius galvoti. Reikia, logiškai mąstė Giedrius, tokio verslo, kuris turėtų paklausą. Kepti duoną? Ne, duonos jau pakanka. Auginti kiaules? Irgi ne, nes darbas kiauliškas, o danų monopolis lengvai nepasiduos. Virti alų? Dabar to produkto ežerai tyvuliuoja, tauta jų ištuštinti niekaip nebespėja, nors ir labai stengiasi. Tai kuo užsiimti? Gal nieko doro Giedrius ir nebūtų susamprotavęs, jei ne televizorius. Jame sėdėjo kažkoks politikas ir dejavo: - Oi, kas bus! Oi, kas bus, kada Ignalinos atominės nebebus! Nuo Maskvos tapsime priklausomi, nebeturėsime nė kuo pasišviesti. Oi, kas bus, oi... Ilgai dejavo politikas, o Giedriaus galva tuo metu gimdė idėją: Lietuvą išgelbės žvakių fabrikėlis. Toks, apie kokį tėvas Fiodoras svajojo. "Du kiškius vienu šūviu nudėsiu - sumojo būsimasis verslininkas, - pinigėlio užsikalsiu ir Lietuvą išgelbėsiu". Kol LEO LT pastatys naują atominę, prabėgs daug metų. Tačiau Lietuvos žmonės gali būti ramūs: jie pasišvies žvakėmis. Politikai, žinoma, galės Maskvai rodyti špygą. Na, o Anskaičių Giedrius dabar rūpinasi fabrikėlio statyba ir visiems rekomenduoja skaityti knygeles. Iš jų tikrai galima kai ko pasisemti.
.
