Irena ZUBRICKIENĖ
Pavojingas visuomenei, todėl laikytinas izoliuotas nuo visuomenės. Taip oficialiai teigiama apie jauną panevėžietį Donatą Bogdanskį (22 m.), pirmą kartą į teisiamųjų suolą patekusį būnant 16 metų ir nuo tada teistą jau net 6 kartus - už vis sunkesnius nusikaltimus. Tačiau vaikinukas, kurio teismai vis pasigailėdavo (4 kartus kasmet skirdavo tik lygtines bausmes), dabar jau pavojingas ir gyvendamas už grotų - ir kitiems, ir sau.
Laužas ant klozeto
Neseniai Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai buvo priversti patirti ugniagesių kasdienybės dalią. Pavakare, kai šios įkalinimo įstaigos įnamiams buvo dalinamas maistas, iš vienos kameros, kurioje tuo metu kalėjo griežta 25 metų laisvės atėmimo bausme vos prieš savaitę nuteistas Donatas Bogdanskis, staiga pasklido dūmų kvapas. Žaibiškai pasiruošę gesinti gaisrą pareigūnai įėjo į kamerą ir rado Donatą sėdint ant lovos krašto. Dūmai veržėsi iš kameros tualeto. Į jį patekusius darbutojus pasitiko atvira ugnis - degė laikraščių krūva, sudėta ant klozeto. Pareigūnai sėkmingai užgesino liepsną per pusantros minutės.
Gaisrą sukėlusiam Donatui prireikė tardymo izoliatoriuje dirbančių medikų pagalbos, nes vaikinas buvo kažkuo persipjovęs rankos dilbį. Žaizdą reikėjo susiūti. Beje, Donatas - tokių incidentų "specialistas", ir skutimosi peiliuką, ir metalinį šaukštą paverčiantis žalojimosi įrankiu.
Jau 10 mėnesių Kauno tardymo izoliatoriuje gyvenantį panevėžietį įstaigos pareigūnai puikiai pažįsta, be to, žino ir apie jo ankstesnį gyvenimą Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose (Kaišiadorių r.), ir apie sukeltus neramumus keliose policijos areštinėse, todėl dabar spėlioja: ar kalinys, sukeldamas gaisrą ir žalodamasis, šitaip parodė nesusitaikantis su naująja 25 metų nelaisvės bausme, ar dar vieną kartą pabandė įrodyti, jog anksčiau jo psichikos būklę vertinę specialistai, nustatę, jog vaikinas yra pakaltinamas ir suvokiantis savo veiksmų prasmę bei galintis juos valdyti, klydo?
Pastaroji išvada buvo paskelbta pernai, teisėsaugininkams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose, Sveikatos priežiūros tarnyboje, ligonių palatoje, balandžio 9-osios naktį nužudyto nuteistojo Egidijaus Grikiečio (21 m.), Tryškių miestelio (Telšių r.) gyventojo.
Prastai imituota savižudybė
Nebegyvą kalinio kūną, tysantį palatos lovoje, tuokart Pravieniškėse pirmasis aptiko įstaigos sanitaras, atėjęs pažiūrėti, kodėl ligonis Egidijus nesikelia pusryčiauti. Sanitaras, nudengęs lovos apklotą, nes Egidijus, raginamas keltis, nereagavo, pirmiausia pamanė, jog kalintis ligonis pasikoręs - ant jo kaklo buvo smaugvirvė pritvirtintu galu. Tačiau daugybė nemažų kraujo dėmių ant patalynės ir šalia lovos išdavė, jog palatoje būta smurto. Palatos kampe buvo atremtas kruvinas metalinis vamzdis - lovos galo dalis.
Įvykio vieton subėgusių tarnybos darbuotojų dėmesys nukrypo į Donatą Bogdanskį, nes jis vienintelis buvo Egidijaus Grikiečio palatos kaimynas. Tuo metu Donatas atrodė visiškai ramus: pavaikštinėjęs koridoriumi, prisėdo papusryčiauti, dar pakartojo papildomą porciją ir buvo labai nepatenkintas, kad atėję jį sulaikyti pareigūnai neleidžia pabaigti valgyti. Dar prieš pusryčius koridoriuje sanitaro sutiktas Donatas paprašė jo cigaretės - niekuo neišsidavė nužudęs likimo draugą.
Pareigūnai ištyrė, kad prieš savaitę gydyti paguldytas ramaus būdo kalinys E. Grikietis buvo žiauriai nužudytas be jokios priežasties. Su palatos draugu Donatu jis nebuvo pykęsis, vienas kitam neturėjo jokių pretenzijų. Atvirkščiai - dieną buvo kartu vaikščioję kieme ir taikiai bendravę. Patyrę Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai apskritai linkę teigti, jog šiame skyriuje kaliniai niekada nesiaiškina savo santykių ir nesmurtauja, nes "jie čia atsigula tiesiog pailsėti".
Kalinių kastų ypatumai
Kaip pasakojo pats dėl nužudymo apkaltintas Donatas, naktį jis, iškankintas susapnuoto siaubingo košmaro, jautė, jog prie jo lovos tamsoje kažkas stovi. Tokia būsena kalinį esą kankino kelias pastarąsias naktis. Apsidairęs tamsoje Donatas nieko nematė - tik savo lovoje miegantį Egidijų. Tuomet Donatas, esą kažkokių vidinių jėgų vedamas, atsikėlė, iš savo lovos išlupo metalinį vamzdį ir juo puolė daužyti gulintį palatos draugą per galvą. Ar mušamas Egidijus gynėsi ir priešinosi, vėliau Donatas negalėjo pasakyti. Po tokio smurto protrūkio Donatas ištraukė storoką virvelę iš Egidijaus sportinių kelnių, gulėjusių ant lovos, ir ja stipriai apsuko nelaimėlio kaklą, suveržė, o įtemptą galą pririšo prie lovos. Žudikas, nesidomėdamas, ar Egidijus dar gyvas, paliko jį ir patraukė praustis kruvinų rankų, o netrukus jau ieškojo, kas pavaišintų cigarete.
Ekspertai nustatė, kad nėra jokios abejonės, jog E. Grikietis nužudytas - žiauriai sumuštas (mažiausiai 7 smūgiais sužalotas veidas, sulaužyti skruostikauliai, kaukolė) ir pakartas, tačiau ir pats Donatas niekada neneigė, kad tai buvo jo darbas. Tik kalinys negalėjo paaiškinti, kodėl tai padaręs. Pareigūnų įsitikinimu, Donatas, kalėdamas už nužudymą (2004-aisiais su 2 sėbrais, plėšikaudamas gatvėje, Panevėžyje užpuolė ir nužudė dvigubai vyresnį vyrą ir už tai sulaukė 16 metų laisvės atėmimo bausmės, kurią jam paskyrė Panevėžio apygardos teismas), jautėsi esąs viršesnis už palatos draugą Egidijų, kuris buvo nuteistas už išžaginimą. Tai ir galėję paskatinti žudyti. Mat abu nuteistieji, pagal nerašytas, bet nuo sovietmečio "zonoje" gyvas kalinių "garbės" ir vidaus gyvenimo taisykles, kaip patvirtino pataisos namų pareigūnai, priklausė vadinamajai nuskriaustųjų kastai. O "pakilti" į kitą kastą esą įmanoma tik susitepus "nuskriaustojo" krauju.
Neprognozuojama ateitis
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs E. Grikiečio nužudymo aplinkybes, sausio 31 dieną paskyrė Donatui Bogdanskiui 20 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau, pridėjus neatliktą bausmės dalį už ankstesnį nužudymą Panevėžyje, galutinė subendrinta bausmė - 25 metai "zonoje". Jau minėjome, kokia reakcija - tualete sukeltu gaisru - nuteistasis priėmė šį nuosprendį.
2032 metais - tik tada dvigubam žudikui D. Bogdanskiui turėtų būti atverti įkalinimo įstaigos vartai į laisvę. Į "zoną" patekęs būdamas 19 metų jaunuolis, iš jos išėjęs bus 50-metį bebaigiantis solidus vyras. Žinoma, jeigu už grotų nesukels naujų tikrų ir netikrų gaisrų.
