Panaikintas teismo sprendimas, leidęs J.Borisovui gyventi Lietuvoje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą leidusį gyventi Lietuvoje pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui. Šią bylą vėl iš naujo turės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J.Borisovo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui klausimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Pernai birželio 26 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Migracijos departamento prašymą išsiųsti iš šalies šį Rusijos pilietį dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Teismas taip pat įpareigojo migracijos pareigūnus išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Tačiau Migracijos departamentas šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris dabar priėmė sprendimą, kad bylą vėl reikia nagrinėti iš naujo. Anot bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį vertino išimtinai pagal baudžiamosios teisės kriterijus ir neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, netyrė bylai reikšmingų įrodymų ir nemotyvavo savo išvadų. LVAT rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo bei savo nuolatine praktika, kuri įpareigoja teismą nurodyti išsamius sprendimo motyvus. ,,Grėsmė valstybės saugumui neturėtų būti suprantama vien tik baudžiamosios teisės kontekste. Tam, kad galima būtų ją patvirtinti ar paneigti, o taip pat atskleisti jo pobūdį, realumą ir pavojingumo lygį, būtina remtis visomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis ir įvertinti faktinį tokios veiklos poveikį valstybės institucijų funkcionavimui", - teigiama paskelbtame LVAT sprendime. Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog tik ,,tinkamai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir nustačius, ar J.Borisovo buvimas Lietuvoje kėlė ir ar vis dar kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, taip pat įvertinus tokios grėsmės realumą ir pavojingumo lygį, galima spręsti ar sprendimas išsiųsti užsienietį iš šalies nepažeistų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, be kita ko, susijusių su teise į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą". Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė ,,Avia Baltika" skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę. Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo, ir tai tapo vienu iš apkaltos R.Paksui, vėliau pašalintam iš prezidento posto, argumentų. Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas nuo 2004-ųjų mėgina, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui. Už šiuos veiksmus J.Borisovas buvo nuteistas.