Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio rajono Vadaktėlių kaimo gyventoja Danutė Utakienė (34 m.) per vieną naktį praturtėjo iškart trimis atžalomis! Namuose motinos palikti penkiametis Artūras bei metukų ir aštuonių mėnesių Donatas dar neįsivaizduoja, ką reikės su tokia krūva mažuliukių būtybių veikti, jie nei patys pavalgyti, nei lakstyti - sakė mamytė - kol kas nemoka! Ką kalbėti apie vaikus, jei ir pats trynukų tėvas Arūnas Dabranavičius neįsivaizduoja, kaip visus tris iškart ant rankų reikės paimti... Tai "užderėjo derlius" - abu su sugyventine Danute nei sapnuose tokį regėjo, nei mintyse audė... Matyt, koją bus pakišę genai - Arūno močiutė buvo iš dvynių...
Likimas ilgai šaipėsi iš Danutės
- Kad žinotumėt! Su pirmu vyru pratempiau dešimt metų, o nė vieno vaikelio neužgyvenome, - jau kiek aprimusi dėl laukiančios nelengvos ateities, vienu metu tvarkantis su visu penketu sūnų, šypsodamasi kalbėjo Danutė Utakienė. - Pirmasis vyras vis šaipėsi, vadino mane kiauru baku, atseit, dėl bevaikystės pati esu kalta, niekada vaikų neturėsiu... Ir še tau - vos jį neapsikentusi palikau, susukau šeimyninę gūžtą su Arūniuku - viskas pasikeitė!
Susilaukę Artūriuko ir Donatėlio, sugyventiniai Danutė ir Arūnas pasitarę ėmė svajoti ir apie pagrandukę dukrytę. Tad kai Danutė pasijuto esanti nėščia, abu su Arūnu tik ir kalbėjo, kokį vardą dukteriai reikėsią išrinkti.
Nežinia, ką rodo aukšto lygio aparatūra, tačiau nėščiai Danutei po atliktų tyrimų buvo pranešta, kad savo įsčiose nešiojanti ne vieną - du kūdikius! Išgirdusi tokią naujieną Danutė su sugyventiniu ne nudžiugo, o susinervino: šeima ir taip verčiasi labai sunkiai, nei savo gyvenamojo ploto, nei daržiuko ar gyvulių neturi! Danutei "iš tų nervų" net anksčiau laiko prasidėję sąrėmiai!
Na, o pats didžiausias netikėtumas Danutės laukė Panevėžio respublikinės ligoninės gimdymo namuose, ant gimdymo stalo. Kai Danutė pagimdė du berniukus, naktį gimdymą priiminėjusi budinti gydytoja net išėjo iš gimdyklos - girdi, jau viskas baigta, labanakt... Gerai, kad aplink sukiojosi akušerė. Ji staiga kad suriks - taigi dar trečias į pasaulį ateina!
Remia ir nepažįstami
Susilaukusi gana retai be medikų pastangų Lietuvoje gimstančio trejetuko, Danutė Utakienė puolė į paniką. Kaip, girdi, tokį pulką vaikų reikės išmaitinti, aprengti? O kur reiks gyventi, jei nuomojamame valdiškame bute be patogumų suremontuotas tik vienas nelabai didelis kambarėlis?
Tačiau po kelių dienų gimdyvė aprimo. Staiga padidėjusi šeima sulaukė paramos ir iš Panevėžio rajono savivaldybės (padovanojo karvę!), ir iš Naujamiesčio seniūnijos. Kaip minėjo šios seniūnijos Globos ir rūpybos skyriaus socialinė darbuotoja Renata Masilionienė, seniūnija sunkiai besiverčiančiai Danutės ir Arūno šeimai žada skirti ne vienkartinę, o ilgalaikę paramą. Daug žada ir "Caritas", ir kiti labdaros skirstytojai, tačiau kaip bus iš tikrųjų, pamatysime. Danutė neslėpė - būtų dėkinga už kiekvieną rūbelį ar daiktą, nesvarbu, naują ar jau naudotą. Pavyzdžiui, šeimynėlė iki šiol neįsigijusi skalbimo mašinos, o jos dabar verkiant reikia; kol kas nėra ir vežimėlių, ir lovyčių; o ką jau kalbėti apie sauskelnes, naujagimių rūbelius, apavą...
Gaila, bet smulkaus sudėjimo, nedidelio ūgio Danutė negali pasigirti turinti daug pienelio, tad trynukus teks papildomai maitinti pieno mišinukais. Šiems maisto produktams, žinia, irgi teks skirti nemenką pinigų sumą per mėnesį - juk ne viena burnytė - iškart trys!
Trynukai jau turi vardus - Dovydas, Mindaugas ir Mantas. Jie atitinkamai sveria po 1,7, 1,3 ir 1,3 kilogramo. Kol svoris pasieks mažiausiai po 2 kilogramus, naujagimius prižiūrės gimdymo namų slaugytojos. Na, o be jokių operacijų trynukus pagimdžiusi Danutė Utakienė jaučiasi jau neblogai, todėl išleista į namus. Moteris sūnelius tik lankys.
Kol Danutė tvarkėsi įvairius dokumentus, į gimdymo namus atėjo nepažįstama moteris ir paliko trynukams visą krepšį naujagimiams taip reikalingų drabužėlių. Danutė apgailestavo, kad negalėjo šiai gerai moteriškei net pasakyti ačiū, todėl prašė padėką perduoti per laikraštį...
Bus sunku, bet smagu
Arūnas Dabranavičius sakė dar nelabai tikįs esąs jau penketo vaikų tėvas. Keleriais metais už sugyventinę jaunesnis vyriškis tvirtino artimiausiu metu naujagimius sūnus pakrikštysiąs ir "kaip priklauso" susirašysiąs su Danute. Kad šiai nereikėtų vadintis Utakiene, taip pat ir dėl to, kad kiti Vadaktėlių kaimo gyventojai jo neimtų pravardžiuoti Utaku - taip esą jau "pakrikštijo" vienas spaudos leidinys...
- Bus sunku, bet smagu, - optimistiškai nusiteikęs kalbėjo penkių vaikų tėvas. - Gal, sakau, seniūnija padovanos ir tą tuščią butą šito paties namo pirmajame aukšte, šalia tėvų buto? Nereikėtų kraustytis kitur, o ir auklė būtų čia pat...
Iki pažinties su antruoju širdies draugu Arūnu vien vargą mačiusi, anksti našlaite likusi Danutė, kaip minėta, taip pat jau atsigavo ir kuria gražius ateities planus. Anot šios moters, nors bus ir labai nelengva auginti ir auklėti visą penketą, kaip nors susitvarkysią. O mintis apie dukrelę, deja, jau reikės pamiršti visiems laikams...
