Genadijus SKRIPKA
Bijote dantų gydytojo? Nenusiminkite. Norėdami jus paguosti, pasakysime, kad mūsų protėviai, suskaudus dantims, kentėdavo kur kas labiau.
Tiesa, šiuo metu pas dantų gydytoją bijoma užsukti ne dėl skausmo gręžiant ar raunant dantį, o dėl to, kad už šiuos darbus gydytojai taip ištuštins piniginę, kad paskui ir su sutaisytais dantimis nebus ką kramtyti. Dantų gydymo įkainiai privačiose klinikose jau pasivijo europinius. Valstybiniai stomatologiniai įkainiai mažesni, tačiau tenka mėnesių mėnesiais laukti, kol ateis eilė danties plombavimui. Tad gal tikrai reikėtų pasinaudoti protėvių patirtimi?
Dar ne taip seniai, praėjusio amžiaus pradžioje, skaudamas dantis būdavo rūkomas dūmais arba paprasčiausiai replėmis išraunamas. Nuskausminti dantims žmonės naudodavo ir šuns šlapimą. Jie buvo įsitikinę, kad ėduonis ir skylutės apie kurias po televizijos reklamos dabar žino kiekvienas pyplys, atsiranda ne dėl neteisingos mitybos ar nepakankamos priežiūros, o dėl "kirminų" ir "blogų sulčių". Tik vėliau pastebėta, kad rūgštys, ardančios danties emalį, susidaro rūgstant maiste esančiam krakmolui ir cukrui.
Beje, atsiradus dantų šepetėliams, iš pradžių daugelis gydytojų patardavo vengti jų, nes jie esą dirgina dantenas. O tuo metu liaudies medicinoje burnos ir dantų higienai buvo plačiai naudojamas šlapimas.
