Irena ZUBRICKIENĖ
Aferistai - ne tik patiklių ir toliau savo nosies niekuo nesidominčių, bet kartu ir norinčių lengvai praturtėti "nuo Dievo" žmogelių mulkintojai. Taip mano Bagotosios kaime (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyvenanti pensininkė Ona Liutkuvienė (86 m.). Šią moterį jau tris kartus bandė apmauti apsimetę "geradariai", tačiau Ona nesusigundė nė karto.
- Prieš kokius trejus metus, kai tokių sukčių buvo dar ne itin daug, pas mane atvyko nepažįstama moteris įstabiai ilgais plaukais, - žaismingai nusiteikusi pasakojo Ona. - Tuo metu kaip tik buvau kieme. Mačiau, kad ji išlipo iš mašinėlės, kur paprastai sėdi vairuotojas, vadinasi, pati ir atvairavo. Bet kodėl tą mašinukę paliko taip, kad tik jos uodegą matyčiau? Jau - įtarimas... O kokia dėmesinga ir paslaugi buvo - tik griebė man iš rankų krepšelį su malkomis, nunešė į virtuvę! Sako, mano pensija 50 litų padidėjo, tai ji tą priedą ir atnešusi. Tik esą turinti labai didelį pinigą, tai reikėsią jai grąžos duoti. Išsitraukė tokių knygų, kažką jose rašinėjo, žiūrinėjo... Nesusigundžiau tuo priedu, nes nebuvau apie jį girdėjusi. Maniau sau, jei taip iš tiesų, tai laiškininkė ar kaimynai pasakytų. Padėkojau geradarei už tuos "oro pinigus" ir jų atsisakiau, nes įtikinau, kad atliekamų litų niekada neturiu - kad nebadaučiau, tik blynais mintu. Poniutė daugiau nemąstė, kaip jai geriau padarius, užsivertė savo knygas ir suskubo atsisveikinti. Tai ir išlydėjau ją per duris kaip didžiausią viešnią! O iš tikrųjų tai man rūpėjo, kad prašalietė kokio kačiuko ar dar ko nors nenugvelbtų išeidama.
Ona įsitikinusi, kad tuokart pergudravo apsimetėlę aferistę, nes netruko išgirsti, kad vienur ir kitur nuo tokių viešnių, pasiūliusių neva pensijų priedus, nukentėjo senukų.
Kitą kartą prie Onos namų vėl sustojo automobilis - jis vėl buvo paliktas taip, kad nebūtų matyti numerių.
- Išlipo didelė merga su berete, - prisimena Ona. - Sijonas skeltas, batai - ant aukštų kablių, juoda apranga. Kažkaip keistai atrodė. Iškart pamaniau, kad čia koks bernas, merga apsirengęs. Gal koks studentas, tuo kompiuteriu pinigų prisidirbęs? Gi sako: litus keis į eurus. Sakau: "Vaikeli, neturiu ant ko tuos eurus mainyti". Išėjo, nieko nepešęs.
Trečią kartą sukčiai Oną "gaudė" vėl. Moteris įsitikinusi, kad tuokart pas ją buvo atvykusi pirmoji aferistė. Tik esą plaukai jau buvo trumpesni, o striukė, skrybėlė ir veidas - tie patys! Vėl siūlė pensininkei priedą prie pensijos, bet Ona nepasidavė jokioms pagundoms.
- Kai ta viešnia išėjo, papasakojau sūnui, - sakė Ona. - Jis pranešė į policiją. Pareigūnai kamantinėjo mane, kokia mašina buvo. Ką aš galiu pasakyti? Tik spalvą ir apie mašinos dydį. O tų markių tai aš nei pažįstu, nei ištariu...
Tris kartus bandyta apgauti Ona teigė vis tiek neįsibaiminusi aferistų, tad ir namus iki šiol kone visada laikanti atrakintus. Baimės jausmą moteris sakė praradusi dar "tais laikais", kai viena ilgai gyveno "laukuose" ir dirbo sarge fermose. Tada visko pasitaikydavo - naktimis juk būdavo prašaliečių ir vagių.
Anot Onos, svarbiausia su kiekvienu nepažįstamuoju mandagiai pasišnekėti, nesutrikti ir nepulti krapštytis piniginėje. Esą jeigu priklausys koks priedas, tai laiškininkė jį atneš. Onai ir vaikai (moteris jų turi keturis, visi gyvena atskirai) yra ne kartą sakę, kad netikėtų ir nesusigundytų jokiais nepažįstamais geradariais, ir laikraščiai esą giedote gieda apie jau "nusvilusius" nelaimėlius, ir televizija praneša. Ona visiems linkėtų, kad gudrumo pasimokytų ne tik tie, kurie jau buvo apgauti ir neteko savo santaupų, - esą mokytis reikia ir iš svetimų klaidų.
- Nė vieno užsukusiojo lazda nevarau iš kiemo ir šunimis nepjudau, bet į ilgesnes kalbas nesileidžiu - pabendrauti užtenka ir savų žmonių aplinkui, - dalinosi savo gyvenimo išmintimi Ona.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Ona Liutkuvienė, anot pačios, turi daug metų. Bet ir sveikos nuovokos - tiek pat.
