Irena ZUBRICKIENĖ
Metų pabaigos šventės neaplenkė už grotų šiuo metu gyvenančių nuteistųjų. Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje vykusių įvairių renginių maratoną vainikavo šioje įstaigoje bausmę atliekančių vyrų, prieš trejus metus subūrusių muzikos grupę "VAIS", koncertas. Kaip skelbė sceną puošiantis didžiulis užrašas, "VAIS" muzikantai pakvietė likimo draugus kartu pasilinksminti grupės trejų metų gyvavimo proga.
Kadangi "VAIS" gimtadienis sutapo su Kalėdomis, apsilankyti renginyje neatsisakė ir į jį pakviestas Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, anapus tvoros atsidūręs pirmą kartą. Beveik dvi valandas kvėpavęs nelaisvės oru išeidamas meras neslėpė išsinešąs slegiančią nuotaiką. Labiausiai jį paveikė jaunų kalinių veidai, nes anksčiau meras įsivaizdavo, kad griežtojo režimo "zonos" kontingento daugumą sudaro brandaus amžiaus piliečiai.
Kultūros klubo scenoje šeimininkavę "VAIS" nariai žarstyte žarstė šventinę nuotaiką savo klausytojams, kurių prisirinko pilnutėlė klubo salė. Įspūdingai papuošta scena išdavė didžiules nuteistųjų pastangas, kad šventė būtų įsimintina. Ir jiems tai pavyko! Solenizantai, patys atlikę keletą dainų, sulaukė daug nuotaikingų sveikinimų - panašiai būna tik minint profesionalių muzikantų sukaktuves. Be Marijampolės mero, be kolonijos direktoriaus pavaduotojo Antano Baliukevičiaus prasmingų palinkėjimų, ansambliečius nuotaikingomis dainomis pasveikino gana dažnai su jais bendraujančios Marijampolės 6-osios vidurinės mokyklos mokytojos Danutė Klevienė ir Sidona Malžinskienė, su keliais moksleiviais susibūrusios į skambiais balsais turtingą nedidelį kolektyvą. Šie svečiai taip "užvedė" žiūrovus, kad drąsiausi nuteistieji tuoj suorganizavo šokius, į poras pasikvietę atvykusias viešnias.
Nuteistuosius ne tik per šventes prisimenančios Marijampolės kultūros centro darbuotojos į "VAIS" gimtadienį atvyko lydimos Kalėdų Senelio. Nors eilėraštį šiam išdrįso pasakyti tik vienas nuteistasis ("VAIS" iniciatorius ir vadovas Algirdas Buzas), Kalėdų Senelio svita nepašykštėjo dovanėlių - saldumynų, bandelių ir įvairiausių žurnalų.
"VAIS" muzikantams, kaip ir dera gimtadienio šventėje, buvo parodytas didžiausias dėmesys. Bene visi grupės vyrai buvo paskatinti galimybėmis gauti po papildomą gėrybių siuntinį nuo savo artimųjų laisvėje, kai kuriems direktoriaus įsakymu buvo panaikintos anksčiau gautos nuobaudos.
Kolonijos administracijos nuomone, prieš trejus metus savo veiklą pradėjusi grupė "VAIS" labai pagyvino "zonos" kasdienybę. Patys muzikantai tikina turį rimtą kasdieninį užsiėmimą, padedantį jiems atsisakyti įvairių pagundų, tykančių "zonoje", ir tarp jų nepasiklysti. Beje, vienas buvęs "VAIS" solistas grupės dėka dabar turi mylimą moterį ir šiltus namus - taip kolonijoje kalėjusio grupės muzikanto gyvenimas pasisuko po lemtinga tapusios jo pažinties su Marijampolėje žinoma dainininke.
- Nuo ryto iki vakaro mes drauge - repetuojame arba tvarkomės klube, kuriame planus, aptariame būsimus renginius, - "Akistatai" sakė grupės iniciatorius ir vadovas A. Buzas, kolonijos administracijos draugiškai vadinamas kolonijos kultūros ministru. - Įsirengėme repeticijų kambarį, kurį juokaudami vadiname savo studija, suremontavome klubo patalpas.
Reikia pasakyti, kad "VAIS" sudėtis keičiasi labai nesparčiai - keli muzikantai, išėję į laisvę, netrukus vėl sugrįžo į "zoną", matyt, nepritapę prie jiems svetimu tapusio laisvės gyvenimo. Bet yra ir tokių, kuriems gyvenimas už grotų - jau praeitis. Vienas jų - buvęs "VAIS" solistas ukmergiškis Laimutis Šidlauskas, laisve besimėgaujantis septynis pastaruosius mėnesius. Jis vienintelis atvyko į grupės gimtadienio šventę - ir noro sutikti senus draugus turėjo, ir laiko atrado.
Tarp žiūrovų tądien sukinėjosi ir Marijampolės kolonijoje prieš trejus metus išgarsėjęs tuometinis nuteistasis Andrius Lobovas - šiuo metu Kaune ir Rokiškyje savo veiklą sėkmingai plečiantis dailininkas (apie jį "Akistatos" skaitytojams pasakojome ne vieną kartą). Prieš pusantrų metų į laisvę išėjęs vyras jau ne pirmą kartą likimo draugams, tebelikusiems "zonoje", pristatė savo paveikslų kolekciją, atvežė žurnalų, kalbėjosi su pažįstamais nuteistaisiais. Korespondentei jis prisipažino šitaip auklėjąs save - leidžiąs sau už grotų sugrįžti tik kaip svečias. Andriaus įsitikinimu, tai irgi savotiška pergalė prieš patį save - Kalėdų stebuklui prilygstanti dovana.
