Trims atvykėliams iš Lietuvos Norvegijos pareigūnai liepė palikti šią Skandinavijos šalį nenurodydami jokios priežasties - vyrai teigia nepamiršiantys viešnagės šioje šalyje, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Norvegijos pareigūnų į oro uostą atvežti ir į lėktuvą įsodinti du 44-erių ir 39-erių metų vyrai iš Alytaus ir 30 metų klaipėdietis Juras Šlušnys namo grįžo be savo daiktų. Norvegijoje liko ir kai kurie jų dokumentai bei automobilis "Ford Sierra".
Buvo nurodytas vienintelis sulaikymo motyvas: kažkas neva pranešė, kad lietuviai nelegaliai dirba Norvegijoje, tačiau lietuvių bandymai išsiaiškinti, ar to užtenka žmogui sulaikyti, policininkų buvo neišgirsti.
"Mes tuo metu nedirbome. Važiavome kalnų keliu kaip paprasčiausi turistai ir sustojome šalikelėje išmesti šiukšlių. Privažiavo policija ir mus sulaikė", - pasakojo vyrai.
Rugsėjo viduryje nuvykę į Norvegiją jie laukė darbo vizų. Jas statybininkams buvo pažadėjęs gauti Drameno mieste esančios bendrosios Rusijos ir Norvegijos įmonės, statančios gyvenamuosius namus, vadovas.
Vytauto V. reikalavimas leisti paskambinti į Lietuvos ambasadą irgi nebuvo išgirstas: pareigūnas atšovė nežinąs numerio.
Policininkai paėmė visus lietuvių kišenėse rastus daiktus: dokumentus ir pinigus. Pareigūnams užkliuvo, kad vyrai turi mažai pinigų. Parodžius bankų korteles, daugiau dėl to nepriekaištavo.
Kalnuose sulaikyti vyrai buvo atvežti į Niesbeno miestelio policijos nuovadą. Pakviesta vertėjauti Norvegijoje gyvenanti lietuvė apklausos protokolus jiems išvertė tik žodžiu.
Sergejus B. buvo apgyvendintas vienoje kameroje kartu su klaipėdiečiu, o Vytautas V. buvo apgyvendintas atskirai.
Nuovados pareigūnas pareiškė, kad sulaikytieji kiekvienas turi sumokėti 1000 Norvegijos kronų (maždaug 400 litų) baudą, tačiau vėliau baudų mokėti jiems neteko.
Po trijų nelaisvėje praleistų parų jie buvo įsodinti į lėktuvą ir parskraidinti namo.
"Per tris paras mūsų nė karto neišvedė į lauką pasivaikščioti. Kamerose tvyrojo baisus dvokas. Pasinaudojus tualetu, reikėdavo daužyti į duris ir prašyti priėjusio pareigūno, kad jis nuleistų vandenį, nes jo pusėje yra mygtukas", - pasakojo Sergejus B.
Tačiau daug labiau nei prastos sąlygos vyrus žeidė policininkų elgesys.
Vyrai baisėjosi, kad policininkai su jais elgėsi kaip su didžiausiais nusikaltėliais: fotografavo, ėmė pirštų atspaudus. Paso su savimi neturėjusį klaipėdietį jo pasiimti vežė surakinę antrankiais.
Atvežę į oro uostą iš karto perspėjo, kad uždės antrankius, jeigu tik kuris bandys pasitraukti į šalį.
Sužinoję, kad lietuviai laukia darbo vizų, Norvegijos policininkai pareiškė, jog jų laukti reikėtų Lietuvoje.
"Negalima teigti, kad su mumis elgėsi šiurkščiai. Elgėsi atsainiai, paprasčiausiai nekreipė į mus jokio dėmesio. Jei ko nors paklausi, nieko nežino, pažada pasiaiškinti, nueina ir dingsta. Kitą dieną jau kitas budėtojas dirba - ir vėl ta pati melodija", - pasakojo J.Šlušnys.
Per visą dieną į belangę kamerą žmogui buvo atnešamas tiktai vienas sumuštinis - forminės duonos riekelė su sviestu ir sūriu arba paštetu. Sumuštinis būdavo sušalęs, ką tik ištrauktas iš šaldymo kameros.
Klaipėdietis tvirtino areštinėse praradęs keletą kilogramų svorio. Atsigerti duodavo tik artipilnę vienkartinę stiklinę vandens.
"Keturias dienas buvome nesiprausę ir nesiskutę, tokius nugabeno ir į lėktuvą", - su nuoskauda pasakojo J.Šlušnys.
Klaipėdietis mano, kad šitaip elgiamasi su lietuviais dėl ne itin geros jų reputacijos šioje šalyje. Laikraščiai nuolat spausdina nemažai rašinių apie lietuvių nusikaltimus Norvegijoje, daug laiko tam skiria televizija.
Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Česlovas Stankevičius pripažįsta, kad pastaruoju metu pasitaiko Lietuvos piliečių nusiskundimų ne visai teisėtais Norvegijos teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų veiksmais.
"Ambasadai tai kelia susirūpinimą, mes ketiname imtis tam tikrų žingsnių. Palaikome kontaktus su Norvegijos valdžia, artimiausiu metu planuojame susitikti su jos atstovais ir aptarti susiklosčiusią padėtį", - kalbėjo diplomatas.
Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad jie deportuojami iš šalies be jokios priežasties, net nepaaiškinus, ką jie pažeidė.
Kartais policininkai paprasčiausiai sustabdo gatvėje automobilį, pamatę lietuviškus valstybinius numerius, reikalauja parodyti dokumentus, pinigus. Norvegijos pareigūnai aiškina, kad vadovaujasi šalyje galiojančiais įstatymais, tačiau tiksliai jų neįvardija.
Ne visada teisūs būna ir Lietuvos piliečiai. Kai ambasados darbuotojai ima domėtis engiamų lietuvių skundais, kad su jais darbdaviai ar pareigūnai elgiasi neteisėtai, kartais paaiškėja, jog situacija yra visiškai kitokia negu nupasakota.
"Tačiau ir norvegų darbdaviai neretai išnaudoja nelegalus, moka jiems mažesnį atlygį, o kartais nemoka visai. Apie tai vietos spaudoje buvo pasirodę keli straipsniai", - pasakojo Č.Stankevičius.
Pastaruoju metu dėl tokių faktų nuomonę ėmė reikšti profsąjungos, ūkininkų susivienijimai.
Norvegijos pramonininkų konfederacija paskelbė, kad su šakinėmis profsąjungomis aptars šią situaciją, nustatys minimalius atlygius atskirose ūkio šakose, kurie turėtų būti mokami kitataučiams.
Per metus Norvegijoje išduota apie 3 tūkst. darbo leidimų lietuviams.
Pagal išduodamų darbo leidimų skaičių Lietuva užima trečiąją vietą po Lenkijos ir JAV.
Oficialiais duomenimis, šįmet iki birželio 18 dienos iš Norvegijos dėl įvairių priežasčių deportuoti 129 Lietuvos piliečiai. Pernai tokių asmenų buvo 274, užpernai - 255, prieš trejus metus - 152.
Rugpjūčio pabaigos duomenimis, Norvegijoje buvo įkalinti 39 Lietuvos piliečiai. Dvylika jų jau atlieka bausmę, kiti sulaikyti ir tardomi.
Dažniausiai jie įkliūva dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, mašinų vagysčių, apiplėšimų, prostitucijos.
BNS
