Irena ZUBRICKIENĖ
- Gyvenu nesibaigiančių minčių ir šiurpių naujienų pragare, - pastarųjų metų nuotaikas tarsi apibendrino Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio raj.) gyvenanti Brigita Valkauskienė (50 m.). - To, ką išgyvenu, nelinkėčiau patirti net didžiausiam priešui. Lygiai prieš metus sužinojau, kad savo bute rasti nužudyti mano mama ir jos vyras. Džiaugiausi, kai po pusketvirto mėnesio prokuroras pranešė, jog žudikai jau nustatyti ir suimti. Netrukus mane tiesiog užmušė žinia, kad tuos žudikus į motinos butą palydėjo ir nusikaltėliams padėjo mano dukra, nužudytosios anūkė! Iki teismo gyvenau spėlionių nuotaikomis. Dabar jau žinau, kam kiek paskirta, tačiau manęs tai neguodžia. Gal žmonės mane pasmerks už tokias mintis, tačiau aš ir dukrai, ir jos bendrams - narkotikų vergams, ligoniams, kuriuos reikia gydyti, - atleidau. Dabar tegul jie prašo Dievo atleidimo...
Nusikaltėliams vadovavo aukos anūkė
Praėjusių metų spalio pradžioje Pilviškių miestelį sudrebino kraupi žinia apie miestelio centre, daugiabučiame name, taikiai ir tvarkingai gyvenusių sutuoktinių Janinos Zumerienės (72 m.) ir Kazio Matulevičiaus (74 m.) nužudymą. Žiauriai sudaužyti senukų lavonai buvo rasti jų pačių bute, kai kelias dienas nepasirodžiusių garbaus amžiaus sutuoktinių pasigedo kaimynai ir Pilviškiuose gyvenanti Kazio duktė Laima. Krauju nutaškytos sienos ir miegamajame iškuisti daiktai, perpjautas čiužinys, sulaužyta siuvamoji mašina išdavė bute siautus plėšikus-žmogžudžius. Kalendoriaus lapelis rodė rugsėjo 28-ąją. Vėliau teismo medicinos ekspertas nustatė, kad kaip tik tądien senukai buvo priversti atsisveikinti su gyvenimu.
- Pamačiusi kraupų vaizdą, neišturėjau - tai tik savųjų arba psichopatų darbas! - prisimena nužudytą motiną palaidojusi Brigita Valkauskienė. - Juk tėvukai buvo labai atsargūs, įtarūs, nieko neįsileisdavo į butą, kol neįsitikindavo, kad tai savi.
Daugiau nei tris mėnesius teisėsaugininkai lipo žudikams ant kulnų, tačiau trūko neginčytinų įrodymų. Pagaliau sulaikyta J. Zumerienės anūkė Vilma Žuravliovienė (29 m.), senolės vienturtės dukters Brigitos atžala, prisipažino aktyviai talkinusi savo sugyventiniui Pavelui Višniakovui (34 m.) ir kaimynui Romualdui Puodžiui (32 m.), stokojusiems pinigų narkotikams ir pasiryžusiems ką nors apiplėšti.
Į Pilviškius nusikaltėliai atvyko traukiniu. Jie buvo pasiruošę nusikaltimui - turėjo kaukes, virvelių, medinę beisbolo lazdą. Stoties lauko tualete jie į venas susišvirkštė aguonų nuoviro, parūkė cigarečių su kanapėmis ir leidosi į žygį. Pirmąją suplanuoto nusikaltimo dieną plėšikų planas neišdegė, nes senukai jų neįsileido. Naktį trijulė prasėdėjo stoties salėje, o ankstyvą rytą abu vyrai vėl pasuko Jovarų gatvės link. Tuokart jiems pasisekė: į butą įėjo apsimetę elektrikais, o per 2 000 litų pagrobė senukus nužudę - aptalžę kumščiais ir R. Puodžiaus beisbolo lazda. Po žiaurios egzekucijos vėl susitikę su Vilma nusikaltėliai pasakė, kad senukus tik apdaužė. Kruvinus drabužius vyrai tuoj pat pasikeitė kitais, įsigytais Kaune, dėvėtų drabužių parduotuvėje. Didžiąją dalį pinigų jie netrukus išleido maistui, cigaretėms, narkotikams.
Gyvenimas ant peilio ašmenų
Tik gavusi žinią apie senelių laidotuves Vilma suprato, kieno tai darbas. Daugiavaikėje šeimoje užaugusi moteris kartu su kitais broliais ir seserimis dalyvavo močiutės laidotuvėse, anot pilviškiečių, prie karsto rūpestingai karpė žvakeles ir graudžiai verkė. Retkarčiais glaudėsi prie gedinčios savo mamos, išgyvenančios gimdytojos netektį. Turbūt niekas tada neįtarė, kad Vilma kartu aprauda ir savo likimą, grėsusį nelaisve, gėda, paniekinimu.
Netrukus po močiutės laidotuvių Vilma susipyko su savo sugyventiniu Pavelu, kaip dabar jau aišku, po tragedijos nuolat jai grasinusiu neprasižioti, ir laikinai prisiglaudė pas toje pačioje gyvenvietėje gyvenantį draugą Gintautą. Moteris prašė jo padėti atsikratyti narkotikų poreikio. Gintautui visai neblogai sekėsi tai daryti. Negalėdama savyje išlaikyti slegiančių minčių apie senelių nužudymą, Vilma, jautusi geranorišką Gintauto paramą, jam papasakojo viską, ką pati žinojo. Draugas patarė pranešti apie tai policijai. Vilma neskubėjo, nes tai nujautęs R. Puodžius pradėjo jai grasinti, o P. Višniakovas pasišvaistęs peiliu sužalojo ne tik Vilmą, bet ir ją užstojusį Gintautą.
- Tada ji man paskambino ir pasakė esanti sužalota Pavelo, tik nesakė už ką, - prisimena Vilmos motina. - Prašė pasirūpinti jos vaikais - vienuolikamečiu Raimondu ir šešerių metų Brigita. Visi trys kurį laiką pabuvo pas mus. Kai Vilma vėl pakilo grįžti į tas savo Pravieniškes, net įsiutau - galas ten jai pareisiąs, sakiau. Vilma staiga nei iš šio, nei iš to tarstelėjo: "Nenustebčiau sužinojusi, kad senelę nužudė Pavelas". Tada aš nieko nesupratau. Atsisveikindama ji dar pridūrė: "Mama, kas beatsitiktų, vaikų niekam neatiduok". Maniau, baiminasi susitikti su Pavelu, kuris gali ją mirtinai sumušti.
Anot Brigitos, Vilma, bene prieš trejus metus pradėjusi gyventi su Pavelu, nuolat jautėsi taip, tarsi vaikščiotų peilio ašmenimis - Afganistane tarnavęs sugyventinis buvo karšto būdo, žiaurus, priklausomas nuo narkotikų. Brigitos įtarinėjimus, kad Vilma ir pati vartoja narkotikus, duktė atremdavo kategoriškais neigimais. Dar tada, kai Vilma gyveno su savo sutuoktiniu Valerijum Žuravliovu, motina pati ne kartą buvo pastebėjusi kraujosruvomis išmargintą dukters kūną. Taigi Vilmos neglostė nei sutuoktinis, nei sugyventinis. Anot Brigitos, greičiausiai toks žiaurus, palaidas gyvenimas, anksti pradėta savarankiška kasdienybė, trys pagimdyti vaikai, nesutarimai su savo vyrais ir privedė Vilmą prie narkotikų, o vėliau - prie žiauraus nusikaltimo. Brigitos teigimu, nė vienas kitas iš jos užaugintų aštuonių vaikų klystkeliais nepasuko.
- Nors vaikus gimdžiau ne dėl ordinų, bet net tris juos esu gavusi dar tarybiniais laikais, o štai dabar didžiausias "ordinas" daugiavaikei motinai - nusikaltėlė duktė! - graudindamasi ironizavo Brigita Valkauskienė.
Tarsi neišskalbiama dėmė visai šeimai
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs kraupios dvigubos žmogžudystės bylą, didžiausią bausmę - kalėjimą iki gyvos galvos - paskyrė Pavelui Višniakovui, anksčiau du kartus teistam už narkotikų laikymą. Nustatyta, kad jis be gailesčio daužė savo aukas, anot paties, veikęs kaip robotas, nes buvo "laužomas" abstinencijos sindromo. Pripažinus, kad pirmą kartą teisiamas Romualdas Puodžius mažiau prisidėjo prie egzekucijos (jis esą daugiau kuitė senukų daiktus ieškodamas pinigų ir laikė rišant jau sumuštas aukas), jam paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Prieš dešimt metų lygtinai nuteistai už vagystę Vilmai Žuravliovienei, nusikaltėliams pakišusiai ir rengusiai plėšimo planą, už grotų teks praleisti šešerius metus. Moteris, tai išgirdusi, pravirko. Neišsipildė jos didžiausia svajonė, apie kurią buvo prasitarusi laiške mamai - Vilma labai norėjo po nuosprendžio pamatyti savo vaikus.
- Nežinau, ar Vilma suprato, kad mažamečiams vaikams negalėjau rodyti antrankiais surakintos jų motinos, - sakė B. Valkauskienė, šiomis dienomis iš naujo išgyvenanti savo šeimos tragediją. - Kai ji jau bus kolonijoje, vaikus nusivešiu.
Suėmus Vilmą, jos motina pradėjo rūpintis be tėvų likusiais mažamečiais anūkais Brigita ir Raimondu. Šiandien jiedu gyvena močiutės Brigitos namuose Pilviškiuose. Vidurinysis Vilmos sūnus Andrius (9 m.) mokosi ir gyvena vienoje Kauno internatinių mokyklų. Savaitgaliais berniukas lankosi pas savo tėvą Valerijų Žuravliovą (kitų dviejų Vilmos vaikų Valerijus nepripažįsta). Du broliukai ir sesuo matosi labai retai, tačiau vienas apie kitą žino.
Brigitai Valkauskienei skaudžiausia, kad Vilmos padarytas nusikaltimas tarsi neišskalbiama dėme paženklino visą šeimą. Penktokėlis Raimondas mokykloje įžeidinėjamas, stumdomas, vadinamas žudikės vaiku, nors berniuko motina nuteista ne už tokį nusikaltimą. Skriaudžiamam vaikui namiškiai pataria nesivelti į konfliktus - nuo užgauliojančiųjų geriau pasitraukti. Kol kas jis taip ir elgiasi, tačiau kiek truks paaugliuko kantrybė, sunku pasakyti. (Beje, dauguma pilviškiečių visą Brigitos šeimą nulydi paniekinančiais žvilgsniais, ne vienas ir įžeidžiantį žodį paleidžia, tarsi motina būtų mokiusi dukterį žiaurumo ar pati būtų suplanavusi nusikaltimą.) Namuose Raimondas - nuotaikingas vaikas, didžiausias močiutės pagalbininkas: jis pats išsikepa kiaušinį, blynų, bulvių, domisi maisto gaminimo receptais, paties pagaminto valgio paduoda ir sesutei. Berniukas domisi viskuo, kas kalbama apie jo motiną. Mažoji sesutė nuo šių žinių kol kas suokalbiškai saugojama. Įkalinta Vilma apipylusi vaikus ir tėvus laiškais, pieštais sveikinimais. Bene kiekviename laiške ji atsiprašinėja motinos už jai suteiktas kančias ir palieka pačiai spręsti, ar šioji nuo jos nenusisuks.
- Nusisukti nuo jos aš negaliu - ji juk mano duktė, - šluostydamasi ašaras sakė Brigita Valkauskienė. - Net ir dainose dainuojama, kad motinos viską atleidžia ir vaikų neteisia. Vilma dar labai reikalinga savo vaikams, apie kuriuos, deja, apkvaišusi nuo narkotikų, negalvojo. Bet aš ja dar tikiu - grįš, kaip žada, ir daugiau niekada nebesiskirs su savo vaikais. Jeigu atimčiau iš jos šią viltį, visam gyvenimui įskaudinčiau anūkučius, nepagydomai sužaločiau ją pačią.
Romualdo VILČINSKO nuotraukos:
