Remigijus RAINYS
Lazdijų rajone, Seirijų miestelyje, savo sugyventinio bute, buvo rastas dviejų vaikų motinos Rimutės Subačienės (44 m.) lavonas su nubrozdinimais ir kraujosruvomis įvairiose kūno vietose. Įtariamasis Algirdas Kazočiūnas (48 m.) uždarytas į areštinę.
Laukų gatvė Seirijuose gerai žinoma tiek vietos seniūnijos socialiniams darbuotojams, tiek vidurinės mokyklos pedagogams, nes iki praėjusios vasaros jie čia lankydavosi vos ne kas savaitė. Sugyventiniai R. Subačienė ir A. Kazočiūnas ne tik nesirūpino savo vaikais, bet ir nuolat konfliktavo vienas su kitu. Beje, vyresniojo Rimutės berniuko Algirdas savo sūnumi nepripažino, nors ne ką didesnį dėmesį skyrė ir bendram vaikui. A. Kazočiūnas jaunėliui nesutiko duoti net savo pavardės, nors kaimynams kalbėjo, kad taip elgėsi, norėdami neprarasti už vaiką skiriamos pašalpos. Pašalpos už vaikus ir buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, nes nei vienas, nei kitas niekur nedirbo, o laiką leisdavo kilnodami taureles. Sugyventiniai nesodino daržų, nelaikė gyvulių ar paukščių, o pinigų eilinei pilstuko porcijai prasimanydavo atsitiktiniais uždarbiais. Jei vasarą ir rudenį jie dar galėjo parduoti miške surinktus grybus ar uogas, tai sezonui pasibaigus, telikdavo dairytis, kur nudžiauti nesaugiai padėtą daiktą. Vyriškis jau septynis kartus buvo teistas už nusikaltimus, daug metų praleido įkalinimo įstaigose, todėl puikiai žinojo visus gyvenimo zonoje "malonumus". Tėviški Algirdo jausmai "prabusdavo" tik tuomet, kai apsilankę pareigūnai iš lovoje gulinčios girtos Rimutės negalėdavo išklausti, kur ieškoti jos vyresnėlio. Tuomet A. Kazočiūnas grasindavo, jog užmuš savo moterį ir, lankytojams išvykus, nuolat keldavo prieš ją ranką. Rimutė, gelbėdamasi nuo vyro smurto, ne kartą su vyresniu vaiku buvo pabėgusi pas Vainiūnų kaime gyvenantį brolį, tačiau po kurio laiko vėl sugrįždavo į sugyventinio butą. Algirdas bėglę "maloningai" priimdavo, tačiau taikus gyvenimas trukdavo neilgai - vyriškis vėl lupdavo savo bičiulę. Porą pažinoję žmonės dažnai tarpusavyje pasišnekėdavo, kad toks keistas tarpusavio bendravimas geruoju nesibaigs. Kalbos ir likdavo kalbomis, nes Rimutė teisėsaugininkams nesiskųsdavo, o mūsuose pareigūnai dažniausiai sukrunta tik tada, kai žmogžudystė jau įvykdyta.
Itin A. Kazočiūnas siusdavo, kai seniūnijos darbuotojai Rimutei pašalpas atiduodavo ne pinigais, o nupirkdavo maisto produktų ar rūbelių vaikams. To tikrai reikėjo, nes vyresnėlis dažnai į mokyklą ateidavo basnirčia apsiavęs ar apsirengęs anaiptol ne pagal sezoną. Nors jau nuo pirmosios klasės berniukas mokėsi prastai, tačiau pamokas praleisdavo ne itin dažnai, nes mokykloje jam buvo skiriamas nemokamas maitinimas. Kuklią "valdišką" porciją vaiko gailintys valgyklos darbuotojai dažnai papildydavo atliekama sriubos porcija ar kitų vaikų nesuvalgyta bandele. Pedagogai pastebėjo, kad agresyvaus būdo berniukas skriausdavo bendramokslius, o po pamokų patraukdavo ne namo, o tik jam vienam žinomais keliais. Šiemet šiaip ne taip įveikęs trečią klasę, Rimutės sūnus ne kartą buvo surastas valkataujant Seirijų apylinkėse. Todėl šią vasarą pagaliau buvo apribotos Rimutės motinystės teisės, o berniukas iš motinos paimtas bei patalpintas į Alytaus vaikų globos namus. Vaikas labai nenorėjo išsiskirti su motina tarsi nujausdamas, kad čia niekuomet nebesugrįš. Į kitus globos namus buvo išgabentas ir R. Subačienės mažasis.
Nutrūkus pašalpų už vaikus mokėjimui, santykiai tarp sugyventinių dar labiau pablogėjo. Tačiau, pasak vietos gyventojų, eilinį kartą A. Kazočiūno sumuštą moterį kažkas tarsi traukte traukė į sugyventinio namus. Paskutinis konfliktas įvyko, kai pora susipyko, sugrįžusi į namus po laidotuvių vakarienės kaimynystėje. A. Kazočiūnas namo paršlitinėjo pirmas ir, nugriuvęs į lovą, užmigo. Kiek vėliau parsiradusi Rimutė ėmė žadinti vyrą ir jam neva priekaištauti. Nelaiku pažadintas sugyventinis smogė moteriai į galvą, o, Rimutei parkritus, pliekė ją rankomis ir spardė kojomis. Rimutė dar sugebėjo įsiropšti į vėl užmigusio vyriškio lovą, tačiau užsnaudusi jau nebepabudo.. Tik paryčiais prablaivėjęs Algirdas suvokė, kad R. Subačienė jau nebegyva, ir apie tai pranešė kaimynui, prašydamas paskambinti policijai. Policijos pareigūnų sulaikytas vyriškis prisipažino, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, tačiau tikino, kad užmušti jos tikrai nenorėjo. A. Kazočiūnas sakė, kad savo sugyventinę jis "auklėdavo" tik tada, kai ši laiku nepaduodavo valgyti ar netinkamai prižiūrėdavo jų vaiką, kai šis dar gyveno kartu. Teismas leido suimti įtariamąjį trims mėnesiams.
