Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kuomet pernykščio sausio pradžioje Masteikių kaimo (Lapių sen., Kauno r.) gyventojai ant rogučių parvežė pakelės pusnyse rastą stipriai sužalotą, tačiau dar gyvą nepažįstamą vyriškį, niekas negalėjo net numanyti, kas ir kodėl taip žiauriai su juo susidorojo. Deja, paguldytas vieno daugiabučio laiptinėje ant grindinio bei apklotas šiltu užtiesalu, taip ir neatgavęs sąmonės ir nieko nesugebėjęs paaiškinti, nepažįstamasis netrukus mirė. Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems Kauno rajono PK pareigūnams iškart tapo aišku, jog nelaimėlis buvo mirtinai sumuštas kitur, tiktai vėliau atvežtas ir išmestas pakelėje. Iš pradžių niekas nekreipė dėmesio į sodininku apsimetusį kitą vyrą, kuris ir pranešė gyventojams radęs sužalotąjį bei paprašęs iškviesti jam greitąją pagalbą ir pasirūpinti tolesniu likimu. Kaip paaiškėjo vėliau, tas "sodininkas" - tai vienas iš egzekucijos dalyvių I. Dambrauskas, kuriam bendrai pavedė atlikti šią užduotį.
Šis nusikaltimas buvo tiriamas gana sunkiai, tačiau kaltininkams bausmių išvengti nepavyko. Nustačius mirusiojo asmenybę paaiškėjo, jog tai jonaviškis Aleksejus Vzvodnychas... Jo draugą taip pat galėjo ištikti panašus likimas, tačiau šiam vis dėlto pasisekė to išvengti.
Sugėrovai tapo įtariamaisiais
2003-iųjų sausio 5-osios vakarą, apie 9 valandą, Ivanas Nazarka sutiko savo draugą A.Vzvodnychą. Pastarojo teigimu, vyrai nusipirko du butelius vyno ir nuėjo pas į pažįstamos kiosko pardavėjos Rasos Gilgerštein butą, esantį Jonavoje, Chemikų gatvėje. Ten buvo ir daugiau svečių - Ada Sakalienė ir jos sugyventinis Ruslanas Kontrimavičius. Išgėrus vieną butelį kompanija pasipildė naujomis Ivanui nepažįstamomis moterimis - Sandra Kintiene ir Silvija Sakaliene. Visi toliau gėrė, linksminosi, šoko. I. Nazarka patikino, jog apie 23 valandą jis išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Deja, tą naktį jam ramiai išsimiegoti neteko. Apie trečią ryto vyriškį prikėlė A. Vzvodnychas ir pareiškė, jog bute, kur jie girtavo, dingo moterų pinigai bei pasai (vėliau S. Kintienė tikino, jog pasiruošus išeiti, ji pasigedo rankinės, kurioje buvo 1 000 eurų, pasas, mobilusis telefonas, aukso dirbinių), todėl reikia važiuoti išsiaiškinti. Nuvykus į minėtą butą Sandra Kintienė pasakė, kad būtent jis (kadangi iš baliaus išėjo pirmas) pavogė pinigus ir dokumentus bei pagrasino, jog "už 5 minučių atvažiuos vyrai iš šeštojo skyriaus". Esą tada šis ir pasakys, kur pinigai... Netrukus iš tiesų vidun sugriuvo trijų vyrukų brigada. Kaip paaiškės vėliau, tai buvo Bukonių kaimo (Jonavos r.) gyventojas Arūnas Buitkus (25 m.), tame pačiame rajone Liepių kaime gyvenantis Irimantas Dambrauskas (21 m.) bei ketveriais metais vyresnis Vidiškių kaimo (Ukmergės r.) gyventojas Ramūnas Rumševičius. Arūnas Buitkus, paklausęs, kur pinigai, pirmas smogė kumščiu Ivanui į nosį. Šis nugriuvo ir stipriai susimušė galvą. Pasipylė kraujas. Netrukus I. Nazarka kuriam laikui prarado sąmonę, tačiau vėliau gulėdamas ant grindų matė, kaip kažkuris iš "baudėjų brigados" narių jo veidu vedžiojo beisbolo lazda, paskui ja mušė per rankas ir kojas. Visą laiką buvo kartojamas vienas ir tas pats klausimas - kur pinigai. Ir nors I. Nazarka tikino nieko neėmęs, maldavo nemušti, tačiau smurtas nesiliovė, netgi buvo pagrasinta nupjauti ausį... Paskui vyrai liepė jam nusiprausti - vonioje Ivanas pamatė sumuštą savo draugą...
Tuo metu panašiai buvo elgiamasi ir su Aleksejumi Vzvodnychu. Pats I. Dambrauskas prisipažino jau buto virtuvėje jį kelis kartus pastūmęs. Tiesa, pastarasis situaciją švelnino savo naudai, tikindamas, jog nukentėjėlis buvo girtas ir ėmė kabinėtis, todėl jį atstūmus šis vis nukrisdavo ir atsitrenkdavo tai į grindis, tai į kokį kietą daiktą. Tačiau iš tiesų jis, kaip ir Ivanas, buvo negailestingai mušamas. "Šeštojo skyriaus" atstovai pinigų bei kitų daiktų vagyste įtariamą I. Nazarką išvedė į kiemą pasakę, jog dabar truputį pasivažinės. Automobilį vairavo R. Rumševičius, o kartu važiavo A. Buitkus bei I. Dambrauskas. Iš pradžių jį nuvežė už Jonavos elevatoriaus ir paliko su I. Dambrausku. Pastarasis vis klausinėjo, kur pinigai. Nors palaužtas smurto Ivanas ėmė tikinti namuose turįs 500 litų ir galįs juos atiduoti, I. Dambrauskas pasakė, jog šių pinigų nereikia - jis turįs atiduoti eurus. Netrukus į šią vietą buvo atvežtas A. Vzvodnychas. Abu "įtariamuosius" nusikaltėliai sumetė į bagažinę ir maždaug pusvalandį vežiojo Jonavos apylinkėmis. Galiausiai sustojo miške. Pirmiausia kažkuris iš vyrų lazda mušė Aleksejų, po to "pinigų išmušinėtojai" vėl įmetė I. Nazarką į automobilio bagažinę ir ilgai vežiojo. Jį išleido tiktai maždaug 8 valandą ryto netoli Jonavos - už dviejų kilometrų nuo Juodmenos mikrorajono.
Mirė išmestas pakelėje
Tuo tarpu kitą savo auką - sunkiai sužalotą A. Vzvodnychą - nuvežė į Masteikių kaimą ir išmetė pakelėje, netoli negyvenamos sodybos. I. Dambrauskas, apsimetęs sodininku, pranešė vietos gyventojams neva radęs sužalotą žmogų ir paprašė suteikti jam pagalbą, iškviesti medikus... Atlikus teismo ekspertizę paaiškėjo, jog A. Vzvodnychas mirė nuo galvos sumušimo bei kraujo išsiliejimo į smegenis. Mirusiojo artimieji neskubėjo ieškoti pradingėlio, mat jis neretai išgerdavo ir namo negrįždavo po keletą parų. Tiktai sausio 10-ąją Aleksejaus sesuo, sutikusi Adą Sakalienę ir iš jos sužinojusi apie kruvinus nakties įvykius, kreipėsi į policiją. Dar po 6 parų ji savo brolio lavoną atpažino morge. I. Nazarka dėl patirtų sužalojimų į policiją nesikreipė - matyt, bijojo keršto...
Žudikas tik vienas
Į kaltinamųjų suolą sėdę trys jauni vyrai neslėpė bandę iš nukentėjėlių išreikalauti tariamai pavogtus pinigus, tačiau savo vaidmenis gerokai švelnino. Pavyzdžiui, A. Buitkus tikino, jog beisbolo lazdos jie neturėjo, peiliu negrasino, o vagyste įtariamus vyrus, kurie tarsi leido suprasti esą nusikaltę, naktį vežiojo po Jonavą, kai šie ieškojo, iš kur paimti pinigų... Šiuos teiginius kategoriškai paneigė likęs gyvas nukentėjėlis.
Nors iš pradžių atrodė, kad norėdami išgauti prisipažinimą apie tai, kad šie pavogė moters rankinę su pinigais ir kitais daiktais, prieš nukentėjėlius smurtavo visi trys kaltinamieji, teismas galiausiai išsiaiškino, jog jų vaidmuo šioje egzekucijoje nebuvo vienodas. Buvo įrodyta, jog A. Vzvodnychą mirtinai sužalojo vienas I. Dambrauskas (nustatyta, jog jis mušė nukentėjėlį tiek buto virtuvėje, tiek miške), todėl ir privalo už tai atsakyti. A. Buitkaus ir R. Rumševičiaus dalyvavimas žmogžudystėje neįrodytas, todėl šis kaltinimas jiems buvo panaikintas. Jiems teko atsakyti už neteisėtą laisvės atėmimą.
Bausmės
Priimdama nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo V. Augusčio, įvertino ne tik nusikaltimo pasekmes, bet ir kaltinamųjų asmenybes. I. Dambrauskas anksčiau buvo teistas už vagystę, 7 kartus baustas administracine tvarka. Subendrinus bausmes, jam skirta 9 metai kalėti pataisos namuose. A. Buitkus ir R. Rumševičius praeityje neteisti, bet po du kartus bausti administracine tvarka. Jiems atitinkamai paskirtos trejų ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas atidėtas dvejiem metams. Teismas taip pat nusprendė iš I. Dambrausko priteisti 10 000 litų civilinį ieškinį nužudytojo seseriai N. Gabriūnienei neturtinei žalai atlyginti.
