Nedarbo draudimo įstatymas, kuris sudarys galimybę ieškantiems darbo asmenims gauti užtektinas gyvenimui pajamas, įsigalios nuo 2005 metų pradžios. Tokią datą siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įstatymo projektą pateikusi Vyriausybei.
"Svarbiausia, kad nedarbo draudimo išmoka bus siejama ir su buvusiu atlyginimu. Iki šiol ji priklausė tik nuo draudimo stažo. Bus įgyvendintas principas, kad socialinio draudimo išmokos turi bent iš dalies pakeisti prarastą uždarbį dėl socialinės rizikos - šiuo atveju netekus darbo", - “Eltai” pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Teodoras Medaiskis.
Pasak jo, taip norima padėti žmogui. Pavyzdžiui tas, kuris gavo nemažą uždarbį, pirmuosius tris mėnesius gaus ir nemažą išmoką. Praėjus trims mėnesiams išmoka bus mažinama per pusę.
Nedarbo išmokos mokėjimo trukmė priklausytų nuo bedarbio draudimo stažo - esant mažesniam negu 25 metai, nedarbo išmoka būtų mokama 6 mėnesius, jei darbo stažas yra nuo 25 iki 30 metų - 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų - 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau - 9 mėnesius.
Nedarbo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalies suma. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudarytų mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu 135 litai) bei kintama dalis, sudaranti 40 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio, gauto per pastaruosius trejus metus.
Šiuo metu maksimali bedarbio pašalpa siekia 250 litų.
"Po truputį bus pradėtas atskirti nedarbo draudimo išmokų finansavimas - jos bus finansuojamos iš "Sodros" biudžeto, o aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimą perims valstybės biudžetas. Taip pat bus lengvesnės nedarbo draudimo išmokų skyrimo sąlygos - keliami mažesni reikalavimai draudimo laikotarpiui", - atkreipia dėmesį T. Medaiskis.
Šiuo metu draudimui nuo nedarbo skiriama 1,5 proc. įmokos "Sodrai". Per metus surenkama apie 190 mln. litų. Spalio 1 dieną šalyje buvo registruota 150,7 tūkst. bedarbių.
ELTA
