Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Nors po šio įvykio praėjo daugiau nei dešimt dienų (per tiek laiko privalu priimti vienokį ar kitokį sprendimą), Pasvalio rajono apylinkės prokuratūroje vis dar svarstoma, ar šio rajono Sabonių kaimo gyventojai Audronei Pukevičiūtei (26 m.) kelti baudžiamąją bylą dėl naujagimio nužudymo, ar atsisakyti tai daryti. Kaip minėjo vyriausiasis prokuroras A. L. Vačikauskas, viską nulems teismo medicinos eksperto išvados, kurių prokuratūra dar negavusi. "Akistatos" duomenimis, Valstybinės teisės medicinos tarnybos Panevėžio poskyrio teismo medicinos ekspertas nustatė, kad A. Pukevičiūtės naujagimio mirtis - smurtinė: uždusimas, uždengus kvėpavimo takus. Kodėl to iki šiol nežino prokurorai, belieka tik spėlioti.
Motina nieko neįtarė?
Sabonių kaimo pakraštyje gyvenanti Emilija Pukevičienė korespondentei tvirtino net neįtarusi, kad jos suaugusi dukra laukiasi. Kiek vėliau motina pasitaisė: jai, kaip ir kaimo felčerei, girdi, buvo kilęs toks įtarimas, bet Audronė viską nuneigė.
Audronė sakė tylėjusi specialiai - kam, girdi, tėvus anksčiau laiko nervinti - pagimdysianti, tada viskas ir paaiškėsią...
Netekėjusi mergina apie savo bėdas nesipasakojo nei tėvams, nei kaimynams, nesilankė ir Moterų konsultacijoje ("Gerai jaučiausi, nieko neskaudėjo - tai ko ten vaikščioti?"). Audronės paskaičiavimu, ji turėjo gimdyti apie rugsėjo 26 dieną, tačiau viskas įvyko gerokai anksčiau.
- Skausmus pajutau rugsėjo 14-osios naktį, - atvirai pasakojo 8 klasių išsilavinimą turinti bedarbė Audronė Pukevičiūtė. - Kokie ten sąrėmiai - net neriktelėjau, o žiūriu - kūdikis jau ant lovos! Pradėjau jį tvarkyti, valyti ir staiga pajutau, kad jo kūnelis ėmė šalti!
Jaunoji mamytė sakė norėjusi kambaryje uždegti šviesą ir įdėmiau vaiką apžiūrėti (mat tuosyk, pasak Audronės, nutrūko virkštelė), bet staiga ėmusi stipriai kraujuoti, pasidarę bloga. Audronė esą įstengusi tik padėti naujagimį ant grindų, už lovos krašto, netoli sekcijos - tikrai, girdi, ne po baldais paslėpusi, kaip kažkas "liežuvius paleido".
Ankstų rytą pakirdusi gretimame kambaryje miegojusi Audronės motina paliepė dukteriai keltis, vežti į pieninę pieną, tačiau ši jautėsi prastai, ir mama jos nejudino.
- Mačiau, kad patalynė kruvina, bet maniau, kad tai dėl persitempimo - tiek daug Audrutė dirbdavo, - pasakojo E. Pukevičienė.
Moteris tvirtino nepastebėjusi, kad galulovy gulįs negyvas naujagimis, o dukra apie tai nė žodeliu neužsiminusi. Motina susizgribo tik tada, kai pusdienį ant patalo besivarčiusios dukters savijauta dar suprastėjo. Atvykusiems greitosios pagalbos medikams ligonė sumelavo, jog įvyko persileidimas. Ji buvo išvežta į ligoninę, paguldyta į Akušerinį skyrių. Netrukus paaiškėjo, kad moteris ne persileidusi, o pagimdžiusi, tad medikams į Sabonių kaimą prisiėjo vykti antrąsyk - ieškoti naujagimio. Tik jį suradus Audronė prisipažino, kas iš tikrųjų įvyko.
Neigia naujagimį nužudžiusi
- Nesuprantu, kodėl ėmė mane įtarinėti, kad vos gimusį kūdikėlį nužudžiau, - net apsiverkė Audronė Pukevičiūtė. - Jetau, aš negalėčiau to padaryti - gyvuliuką būtų gaila nuskriausti! Be to, jei būčiau Rolandėlį nužudžiusi, nebūčiau jo ir iš morgo pasiėmusi, nebūčiau ir laidojusi! Dar ir paminklą ateity, jei turėsiu pinigų, pastatysiu...
Audronei atitarė ir jos motina. O dar, girdi, prokuratūroje ėmę įtarinėti ne tik dukterį, bet ir ją, Emiliją - neva padėjusi Audronei naujagimiu atsikratyti!
Pasak E. Pukevičienės, apmaudu ir skaudu, kad pareigūnams galėjo kilti tokių minčių. O kiek dabar reikia kentėti. Baisu kaime pasirodyti - visi pirštais bado, vos ne į akis žudikėmis vadina!
Vėl pravirkusi Audronė Pukevičiūtė sakė geriau jau po gimdymo būtų mirtinai nukraujavusi, nei kad dabar prisieina klausytis tokių žeidžiančių apkalbų. Pačios kaimo "ilgaliežuvės", anot Audronės, nesančios pavyzdingos ir tvarkingos - ir jos, girdi, vaikų nežiūrinčios, išgėrinėjančios. Kitos dukreles į užsienį "nežinia kur uždarbiauti" išleidusios! Toks dalykas, kaip Audronei, gali, girdi, kiekvienai atsitikti.
Kūdikio tėvas paliko
Audronė neslėpė, kad josios naujagimio, Rolandėlio, tėvas - kitame kaime gyvenantis trejais metais jaunesnis vaikinas.
- Būdama antrą mėnesį nėščia aš jam apie tai pasisakiau, - pasakojo Audronė. - O jis ėmė ir pabėgo, paliko mane nėščią!
Tačiau Audronė sakė tvirtai apsisprendusi kūdikį gimdyti - manė užsiauginsianti ir viena.
Buvęs draugas, pasak Audronės, greitai susirado kitą - keliolika metų vyresnę išsituokusią dviejų vaikų motiną!
Viena to nebūtų sugalvojusi?
Sabonių kaimo gyventojai be jokių išlygų kaltino Audronę ir jos motiną. Jei, girdi, Audronė būtų planavusi vaiką auginti, tikrai nebūtų slėpusi nėštumo, vaikščiojusi pas daktarus. Juk Audronė, be visa kita, dar ir prastos sveikatos!
Kad motina nenujautė dukters nėštumo, nereikia esą "pasakoti pasakų". Kaip ir motinai tvirtinti, neva kambaryje nepastebėjusi gulinčio negyvo naujagimio. Aplinkinių nuomone, po gimdymo nusilpusi Audronė viena nebūtų pajėgusi nereikalingu kūdikiu atsikratyti - jai turėjo kažkas padėti. Kas - visiems lyg ir aišku.
Pasak kitų, jei motina ir dukra nuo bausmės išsisuks, tikėjimasis likti nenubaustai gali paskatinti panašiai pasielgti dar ne vieną nėštumu neapsidžiaugusią gimdyvę.
