Gaisras, kurį reikia gesinti visiems
Aurelija Žutautienė
Nesėkmės darbe, skyrybos, nesutarimai su tėvais ar draugais, nesugebėjimas rasti išeities - visa tai psichosocialinės priežastys, dėl kurių žmonės, ypač jaunimas, stveriasi narkotikų arba alkoholio kaip už šiaudo.
Narkotikai plinta visu greičiu
Statistika skelbia, kad mūsų šalyje oficialiai užregistruota šiek tiek daugiau nei 5000 asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau įvairių organizacijų, dirbančių su narkomanais, taip pat Narkotikų kontrolės departamento darbuotojų patirtis sako, kad šį skaičių derėtų dauginti bent iš 10. Apklausų duomenys rodo, kad šis skaičius grėsmingai didėja.
Pasikalbėjus su kai kurių mokyklų moksleiviais, susidaro įspūdis, kad tik nedaugelis jų neragavo narkotikų. Tų, kurie tik pavasarį gavo brandos atestatus nuomone, mokykloje narkotikų paragauja 85-90 % moksleivių. Tik prestižinėse mokyklose, kur mokosi turtingesnių tėvų vaikai , tie narkotikai brangesni (vyrauja kokainas), o kitose - pigesni. Jų įmanoma laisvai įsigyti, nors narkotikai pas mus ir nelegalizuoti. Visi žino, pas ką eiti, ko klausti, kad gautų dozę. Apie neseniai visus pašiurpinusias 7 jaunų žmonių mirtis jaunimas kalba, kad tai gali būti naujo apkvaitimo būdo OBE ( "out of your body" experience - angl. "išėjimas iš savęs") Lietuvoje pasekmės. Pasiekęs tokią būseną žmogus jaučiasi lyg žiūrėtų į save iš šalies, mato ryškias haliucinacijas, ypač, jei tai daro narkotikų paveiktas. Toks išėjimas iš savęs labai pavojingas psichikai.
Pasikalbėjus su daugeliu žmonių, kurie dirba narkotikų prevencijos bei gydymo srityje, taip pat su teisėtvarkos atstovais, susidaro įspūdis, kad visos grandys dirba kas sau arba netgi dirba ne ta kryptimi.
Ar prevencija duoda teigiamų rezultatų?
Panaršius po internetą, matyti, kokia galybė užsiregistravusių įvairių visuomeninių ir valstybinių organizacijų. Tai ir "Tėvai prieš narkotikus", "Narkomanai anonimai", "Apsisprendimas", Pažeidžiamųjų grupių atstovavimo koalicija "Galiu gyventi" ir kitos. Jų visų tikslai kilnūs - šviesti jaunimą ir padėti atsisakyti žalingų įpročių, palaikyti tą, kuris nori gyventi blaivai. Priruošta daugybė projektų ir programų. Peršasi klausimas - ar visada veiksmingos tos programos, ar neduoda nepageidaujamo poveikio?
Tie patys kalbinti kelių mokyklų moksleiviai tvirtina, kad mokyklose apie narkotikus ir kitas priklausomybės kalbama retai, o jei ir kalbama, tai - neįdomiai. Jaunimas paprastai į tokias paskaitas ar renginius numoja ranka. Jiems visi tokie pašnekesiai pro vieną ausį įeina, pro kitą - išeina. Tuo labiau, kad tarp jaunimo klesti mitai: "Aš tik pabandysiu ir man nieko neatsitiks", "Nuo vieno kito karto narkomanu netapsiu", "Žolė" - nepavojinga" ir pan. Šiuos mitus, aišku, sunku išsklaidyti, nes paprastai apie pavojų kalba ne tie, kurie į juos buvo patekę, o tie, kurie niekada žalingų įpročių ir neturėjo. Iš tokio žmogaus lūpų pamokymai paprastai priimami su ironija: "Jis nieko neišmano".
Apie ne visada efektyvų ir dargi žalingą darbą nuomonę išsakė ir visuomeninės organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis.
Jo nuomone, labai svarbi prevencijos priemonė yra narkotikų testai mokyklose. Jautriais metodais būtų galima nustatyti kokiose mokyklose vartojami narkotikai. Po to - nustatyti, kas tuos narkotikus vartoja. Taip laiku įsikišus galima išgelbėti vos pradėjusiuosius vartoti, nes vaikui tapus priklausomam nuo kvaišalų, sustabdyti gali būti nebeįmanoma. "Pikčiausia, - sako J.G. Jakubčionis, - kad tam priešinasi Narkotikų kontrolės departamentas. Atrodytų, kad ši organizacija šoka pagal narkotikų platintojų dūdą".
Kauno priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas Tautvydas Zikaras, jau ne vienerius metus dirbantis su pasekmėmis, yra šventai įsitikinęs, kad didesnio susidomėjimo turėtų sulaukti jo vadovaujamo centro ir Vilniaus pedagoginio universiteto paruoštas bendras projektas, skirtas mokyklose besimokančiam jaunimui. Pagrindinė šio projekto mintis - moksleivius turėtų šviesti ir kalbėti apie pavojus jų bendraamžiai, todėl numatoma kurti nedideles grupeles iš pačių moksleivių ir mokytojų, kurie patraukliai dėstytų apie priklausomybės ligų pavojų.
Pavojus - ne tik mokyklose
Ne paslaptis, kad moksleiviai lankosi ir naktiniuose klubuose bei diskotekose. Nors dažnas klubas skelbiasi, kad linksmintis leidžiama tik nuo 21 metų, jaunimas randa išeitį, kaip į juos pakliūti. O pasilinksminimo vietose gauti dozę - jokių problemų. Vos ne atvirai besisukinėjantys vaikinukai, pasiruošę visada padėti norinčiam pasijusti "rojuje", o jei nenori, gali padėti paragauti "kaifo" paslapčia įberdami kvaišalų į visokius energetinius ir kitokius gėrimus. Potencialus narkomanas ruošiamas visomis išgalėmis. Tik kam tuose naktiniuose klubuose reikalingi raumengi apsaugos vyrukai, jei viskas vyksta jų panosėje?
Kauno priklausomybės ligų direktorius Tautvydas Zikaras prisiminė, ką viename seminare pasakojo švedų verslininkas, kurio žinioje apie - 60 % visų Švedijos naktinių klubų. Klubuose, teigė švedų verslininkas, yra 3 pavojingos vietos: rūbinė, baras ir apsauga. Kad išgyvendintų narkotikų plitimą savo vadovaujamuose baruose ir klubuose, jam teko iš esmės pakeisti personalą.
Pas mus šioje vietoje kol kas ramu. Svaiginasi ir nepilnamečiai, ir brandaus amžiaus jaunimas. Nuostata tokia - aš įtemptai dirbu, o greitas atsipalaidavimas galimas tik nuo "žolės" ar kito kvaišalo.
Metadonas - ne išeitis
Daugelis valdininkų, ieškančių, kaip padėti įkilmpusiam į kvaišalus žmogui, siūlo metadono (tai silpnas sintetinis narkotikas) programas ir kitą pakaitinę terapiją. Tačiau ir čia nesutariama. Organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" pirmininkas J. G. Jakubčionis prieš metadoną nusiteikęs kategoriškai. "Ar pasveiks alkoholikas, jei mes jam dalinsim vyną arba alų?" - klausia jis. Pirmininko nuomone, derėtų kaip reikiant kirsti per narkotikų platintojų tinklą, o ne apsimesti, kad tai daroma. Žinoma, gydymas be pakaitinės narkotikų terapijos žymiai brangesnis nei pakišant metadoną, reikalauja žymiai daugiau pastangų.
Ne toks kategoriškas yra gydytojas T. Zikaras, kurio vadovaujamame centre nuo narkotikų priklausomybės gydomi pacientai. Jo nuomone, jei jau žmogus pats ryžtasi gydytis (kaip jau visi žinome, be paties žmogaus noro sėkmingo gydymo nebus), tai tiems, kas vartojo opijatus, pagyti kito kelio nėra - tik pakaitinė terapija metadonu. Jis suteikia žmogui galimybę būti stabiliam: jis gali dirbti, mokytis, bendrauti. Tačiau žavėtis juo labai negalima - prie jo priprantama ir dozes tenka didinti. Vokiečiai jau bando atsisakyti metadono programų ir išmokyti žmogų gyventi blaiviam.
Didžiausią užtvarą - narkotikų platintojams
T. Zikaras pritaria minčiai, kad derėtų didžiausią dėmesį skirti narkotikų platinimo tinklui suardyti. Kad teisėtvarka atsainiai žiūri į narkotikų platintojus, pasipiktinęs ir J. G. Jakubčionis. Narkotikų prekeiviai labai lengvai išsisuka nuo bausmės. "Įstatymai platintojų pusėje - jie pernelyg liberalūs", - tvirtina organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" pirmininkas. Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, narkotikų platintojas vidutiniškai nelaisvėje prabūna apie 2 - 2 su puse metų. Tai juokingai trumpai, kai matai, su kokiomis pasekmėmis tenka kovoti. Naiviai skamba ir argumentai, kad "kiekvienas turi teisę į bausmės sutrumpinimą, jei jis gerai elgiasi ir turi mažametį vaiką".
Būna ir taip, kad narkomanas už vartojimą pelno ilgesnę bausmę nei tas, kuris narkotikus platina. Štai šiomis dienomis į laisvę išėjo visiems žinomos gražuolės vyras Vytautas Ražanauskas ( 25 m.). Dėl didelio narkotikų kiekio laikymo teismas jam buvo skyręs 4 su puse metų nelaisvės. Bausmė buvo ir taip pakankamai švelni, nes Baudžiamajame kodekse dėl disponavimo dideliu kiekiu bausmė numatoma net iki 8 metų nelaisvės, tačiau vyras, girdi, gerai elgėsi, turi mažą vaiką, tad - laisvėn.
Gera patirtis valdžios vyrų nedomina
Mes labai mėgstame lygiuotis į JAV, visi tą šalį rodome pavyzdžiu. Tačiau, kaip teigia J. G. Jakubčionis, neperimame geros iniciatyvos kovoje su narkomanija. Štai kad ir JAV funkcionuojantys narkotikų teismai. Tai specializuoti teismai, nagrinėjantys narkotikus vartojančių įstatymų pažeidėjų bylas, taip pat vykdantys tokių asmenų priežiūrą, nuolatinį testavimą dėl narkotikų vartojimo, organizuojantys jiems kvalifikuotą pagalbą ir gydymą, skiriantys nuobaudas ir paskatinmus. Šie teismai užtikrina teisėjų sprendimų priėmimo nuoseklumą. O tai leidžia pritraukti daugiau įvairių fondų ir organizacijų, pasiruošiusių padėti kovoti su priklausomybe nuo kvaišalų, efektyviau panaudoti lėšas.
Tokiuose kalėjimuose nuteistasis ima dalyvauti reabilitacijos programose. Kai specialistai mato, kad žmogus pasiruošęs išeiti ir gydytis laisvėje esančiame reabilitacijos centre, jis dažniausiai išleidžiamas iš kalėjimo anksčiau. Tačiau šiuo atveju taisyklės yra griežtos. Jei nuteistasis jas pažeidžia, tarkim, atsisako gydytis ar pabėga, jis grąžinamas į kalėjimą. Ir ilgesniam laikui nei jau buvo nuteistas.
Dar vienas narkotikų teismų skirtumas - šių teismų sprendimas skirti nuobaudas taisyklių pažeidėjui, yra galutinis ir neskundžiamas.
Nėra bendros politikos
Visi kalbintieji vieningai sutarė vienu aspektu: kol kas šalyje nėra sistemos, leidžiančios sėkmingai kovoti su problema. "Prevencija - gydymas - reabilitacija" - jau šios trys grandys sutrūkinėjusios, o dar ir teisėtvarka - bejėgė.
Kaip teigė V. Zikaras, visuomenė dar neįsisąmonino, kad tiek narkotikų, tiek alkoholio vartojimas - pavojus visiems. Ir nei vienas neturėtų likti abejingas. Tačiau kai reikėjo numatyti vietą reabilitacijos centrui vaikams narkomanams, buvo patirtas pralaimėjimas. Visuomenė nepritarė jo kūrimui: "Kurkit, bet ne šalia mano namų". Toks centras buvo siūlomas įkurti pakaunėje arba prie Jiezno. Gydytojas T. Zikaras nepasidavė - centras vis dėlto bus įkurtas - tame pačiame priklausomybės ligų centre, Kaune, renovuojant šalia esančias patalpas.
Priklausomybės ligų centro direktorius jau nebesistebi, kad neigiamos reakcijos sulaukia iš visuomenės. "Tai, jos ir valdžios vyrai dar nesuvokia, kad laukti nebėra ko, kad reikia skubiai imtis priemonių", - sako T. Zikaras. Nuvažiavęs su projektu į Vyriausybę ir paprašęs finansavimo, sulaukė nustebusio klausimo: "Kas čia - gaisras, kad negalite palaukti?"
Analogiškų pavyzdžių gali pateikti ir organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" pirmininkas J. G. Jakubčionis. Sunkiai išprašoma arba visai nefinansuojamos žalos mažinimo programos, pasirašomi įstatymai, kuriais legalizuojami narkotikai, bandoma sudaryti iliuzija, kad lyg ir nieko blogo šalyje nevyksta."Net ir tai, kad į kvaišalus įninka žymių tėvų ir kai kurių seimūnų vaikai, nepriverčia valdžios vyrų atsipeikėti", - piktinasi J. G. Jakubčionis.
