Dažniausiai kompleksai glūdi mūsų sąmonėje, o ne ten, kur jūs manote. Tereikia išmokti iš kompleksų "išspausti" sau naudos: tai, kas vakar trikdė ir šokiravo, šiandien lai tampa priimtina ir paįvairina gyvenimą. Išeitų, jog bėgant metams vis labiau pradedi save mylėti. Save, o ne savo kompleksus.
Vienas tokių gyvenimą nuodijančių kompleksų - baimė. Tai dažniau vyrų problema. Tai jie užsidaro vonioje su liniuote rankoje, klaidingai manydami, jog organo dydis - svarbiausias rodiklis. Tai jie, nesvarbu, ar tai būtų "hormonų audras" išgyvenantis jaunuolis, ar nervinės įtampos išsekintas verslininkas, ar tikras seksualinis gigantas, kiekvienas pasąmonės kertelėje slepia bent krislą baimės dėl savo seksualinio pajėgumo. Nors dažniausiai tai būna nepagrįsta ir perdėta. Svarbiausia įveikti savo kompleksus ir pasitikėti savimi. Paprastas pavyzdys.
Viename kino festivalyje visuomenei gerai žinomi du aktoriai, vyras ir moteris, iki paryčių flirtavo ir vaišinosi bare. Paskui vyras pakvietė draugę į savo numerį viešbutyje. Ši sutiko. Kambaryje mergina pati pradėjo plėšti nuo savęs rūbus ir gašliai kibti prie vyruko. Šis mėgino atsakyti tuo pačiu, tačiau paaiškėjo, jog aiškiai per daug išgerta: noras yra, o galimybių - ne. O mergina vis gundo, glaudžiasi, dūsauja. Tada vyrukas ėmė kalbėti jai meilius žodžius, glostyti nugarą, kol ši (juk irgi nemažai išgėrė!) palaimingai užmigo.
Prabudęs rytą draugės nerado ir iki pietų nekišo nosies iš kambario, bijodamas, jog ši apie jo nesėkmę bus išpasakojusi visoms festivalyje dalyvavusioms moterims. Tik po pietų nulipęs iš savo apartamentų į pirmajame aukšte esančią kavinę pastebėjo, jog moterys sužiuro į jį ne su pašaipa, o... susižavėjimo kupinais žvilgsniais, mat visą rytą mergina savo draugėms pasakojo, kokią dievišką palaimą pajuto vien nuo jo žodžių ir švelnių prisilietimų.
Baimė visą gyvenimą taip ir gali slypėti kamputyje, tačiau net ir menkiausia užuomina ar replika iš moters lūpų gali ją paversti neprognozuojamu uraganu.
Viena ištekėjusi moteris troško naujų įspūdžių. Savas vyras jai atrodė negražus ir nuobodus, buitis - varginanti, tad kruopščiai slapstydamasi nuo vyro (mat šis buvo labai pavydus) ji keitė meilužius vieną po kito, o romanus aptarinėdavo su drauge. Ši buvo protinga moteris ir draugę nuolat mokė: daryk ką nori, svarbiausia - niekada neprisipažink; žmogui būdinga tikėti tuo, kas jam labiau priimtina; tik niekada savo vyrui nesakyk, kad jis tavęs nepatenkina kaip vyras.
Tačiau nuotykių ieškotoja nepaklausė draugės patarimo ir kartą besivaidydama ryžosi vyrui kirsti žemiau juostos.
- Lovoje tu esi visiškas nulis! - rėžė ji jam įsiutusi.
Vyras taip ir suakmenėjo. Pirma, jis buvo nokautuotas, antra, suprato, jog žmona turi jį su kuo palyginti: "Investavęs" visus pinigus į pasiklausymo ir stebėjimo aparatus, vyras netruko sužinoti visą tiesą apie savo žmonos nuotykius. Turbūt neverta nė sakyti, jog viso to rezultatas - skandalingos skyrybos.
Viename Artūro Heilio romane yra herojės žodžiai (citata nėra tiksli): "Vyrai įsitikinę, jog tarp kojų turi stebuklingą agurką, ir įsivaizduoja, jog mes, moterys, vos jį pamačiusios, krisime iš laimės". Iš laimės, aišku, nekrisime, bet palaikyti šį vyrų įsitikimą - tarsi mūsų pareiga. Tik reta kuri nimfomanė atkreips dėmesį į vyro organo dydį ir galimas nesėkmes. Reikšmės turi ne organo dydis, o komplekso apimtis. Kartais tas kompleksas būna toks didelis, jog net patį vyrą užgožia. O juk yra atvejų, kai tikri (o ne sau tai įsikalbėję) impotentai laimingai gyvena su žmona ir ji jaučiasi visiškai laiminga. Todėl, kad svarbiausias vyrų seksualinis organas vis dėlto yra galva. Aišku, jei ji protinga.
