Ankstyvas rytas. Priešais kubo formos pastatą, tarsi išaugusį pačioje gamtoje, plačiame lauke, keli kilometrai nuo Kenono miesto (Kolorado valstija), sustoja didžiulis vilkikas.
Kai sargas atidaro vartus, vairuotojas įvažiuoja į teritoriją, apsuka apie pastatą ratą ir galiausiai sustoja plačios prerijos, baltais barjerais padalintos į didžiulius aptvarus, viduryje.
Dešimt laukinių arklių pasišiaušusiais karčiais ir garuojančiomis šnervėmis išlekia iš sunkvežimio, kanopomis nervingai drebindami žemę. Matyti, kad Brajenas patenkintas. Jo vyrukai tikrai turės darbo!
Tie vyrukai - tai Kolorado Springso grafystės pataisos kalėjimo kaliniai. Brajenas atsakingas už kalinių adaptacijos laisvėje programą.
- Ši programa dienos šviesą išvydo 1986 metais, - sako jis. - Tai Kolorado kalėjimų departamento ir Federalinio žemės paskirstymo biuro bendradarbiavimas. Per metus mes prijaukiname ir išdresuojame apie du šimtus arklių.
Šios originalios iniciatyvos buvo imtasi norint išsaugoti laukinius arklius, nes gaisrai ir sausra dažnai nusiaubia jų natūralias ganyklas. Kad išsimaitintų, arkliai būna priversti niokoti fermerių laukus. Tada pastarieji suruošia nelegalias ir kruvinas "baudžiamąsias" ekspedicijas. O amerikiečiai mustangą laiko vienu gražiausių savo šalies simbolių!
- Mes ieškojome būdų, kaip paruošti iš įkalinimo vietų išėjusius kalinius adaptacijai. Mums pasirodė, kad daugeliui jų išmokti tramdyti laukinius arklius būtų naudinga. Jie įgytų žinių, kurias galėtų panaudoti už kalėjimo sienų.
Tačiau kalėjimų centras neturi tikslo virsti jojimo centru...
- Šie dresuoti arkliai atiduodami vaikams. Tiksliau pasakius, tėvams, kurie neturi tiek lėšų, kad galėtų savo vaikui dovanoti brangų malonumą! - aiškina 42 metų kalinys Rendis, vienas šios programos dalyvių. - Mūsų arkliai parduodami labai pigiai, maždaug už 100 dolerių. Kartais už 3 00 ar 500, tačiau tai išskirtiniai atvejai. Tai labai mažai, palyginti su įprastomis arklių kainomis. Jauti, kad darai gera, nes be mūsų daugelis vaikų, ypač mažųjų miestiečių, niekada nepajustų jojimo malonumo.
26 metų kalinys Manuelis priduria:
- Aš išmokau pasitikėti savimi ir džiaugtis tuo, ką pasiekiau dirbdamas. Mintis, kad dirbu tam, jog padėčiau nuskriaustiems vaikams, sukelia pasididžiavimą!
Rendis greitai išeis iš kalėjimo. Jis jau atsėdėjo bausmės laiką ir žino, ką veiks gyvenime.
- Aš mokysiuosi, gausiu diplomą ir atidarysiu vaikų jojimo centrą.
Kad įgyvendintų savo svajonę, jis`, kadaise prastas mokinys, jau dabar, kalėjime, vakarais sėdi prie knygų arba žiūri vaizdajuostes šia tema. Tai puikus įrodymas, kad arklys gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Pakeisti nepaisant amžiaus: tebūnie jis dešimtmetis arba keturiasdešimt dvejų, kaip kalinys Rendis!
