Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šilavoto seniūnijoje gyvenančios Angelės Kryžanauskienės namuose daugiau ašarų nei džiaugsmo. Žvelgdama į didelį pulką anūkų verkia ne tik 55 metų močiutė. Ir jos dukters Dalės Klimavičienės, 7 mažamečių motinos, skruostais ritasi ašaros... Kurgi nesiris, jeigu iš gaunamų pašalpų (256 litų) reikia išmaitinti tiek burnų, tiek pat mažylių aprengti, apauti, prižiūrėti... Tiesa, nuo liepos 1-osios ši išmoka padidės iki 437 litų, bet pinigų vis tiek mažai. Vyriausiajam Dalės sūnui Remigijui - 12 metų, jauniausiajai atžalai Domantui - tik 10 mėnesių. Iš septynių vaikų - dvi mergaitės: ketverių Karolina ir penkerių Rugilė. Visi likusieji atstovauja vyriškajai giminei. Be jau paminėtųjų vienišos motinos šeimoje auga devynerių Mantas, metais jaunesnis Lukas ir šešerių Tomas... Vaikai vienas kitą labai myli (tačiau ir peštynės tarp jų neišvengiamos) - ypač mažiausiąjį broliuką, kurį pasikeisdami laiko ant rankų. Kai šiam iškrenta čiulptukas, beveik visi puola įdėti jį putlaus mažylio burnytėn. Mažieji nelabai suvokia, jog jų laukia sunki ateitis. Ką ten kalbėti apie ateitį, jeigu ir dabar močiutės namuose skurdas žvelgia iš kiekvienos kertės... Gerai, kad ji laiko visus po savo stogu - piktesnė gal ir išvarytų. Dalei ir jos vaikams skirtas vienas kambarėlis - virtuve su mama bei gerokai jaunesniais sesute (jai 18 metų) ir penkiolikmečiu broliu dalijasi bendrai. Šiame kambaryje - tik dvi lovos, todėl nakčiai visos grindys virsta vienu dideliu patalu... Kelis anūkėlius savo lovon priima močiutė. Prasidėjus mokslo metams nedidelis namelis šiek tiek ištuštėja, sumažėja triukšmo, mat tuo metu trys vyresnieji Dalės sūnūs apsigyvena internate ir savo namiškius pamato tik savaitgaliais, kuomet mama juos parsiveža namo... Tačiau tuomet sumažėja ir pajamos...
34 metų Dalė nuleidusi galvą tyliai pripažįsta, jog jos gyvenime netrūko klaidų, galbūt ne sykį ji privalėjo pasielgti kitaip. Juk jos vaikai turi net 4 skirtingus tėvus... Iš jų nė vienas neprisimena paleidęs į pasaulį savo palikuonį, nė trupučiuką nevykdo savo tėviškų pareigų - nei savo vaikų, nei jų motinos neremia materialiai, nemoka alimentų (dabar - išmoka vaikui išlaikyti), mažiausiai du savo tėvišką meilę skandina alkoholyje.
Pirmasis vyras, už kurio vienintelio Dalė buvo ištekėjusi, buvo Remigijus Klimavičius (nors su juo seniai išsiskyrusi, tačiau skyrybų dokumentai iki šiol nesutvarkyti, mat nėra pinigų). Po pusės metų jis Dalę paliko. Šio vyro sūnus (jo garbei pavadintas Remigijumi) savo tėvo net nepažįsta. Buvusi Remigijaus žmona girdėjo, jog jis gyvena kažkur Vilkaviškio rajone, mėgsta išgerti... Kitas vyras Dalės gyvenime buvo toks Eimantas Žiūra. Jis savo moteriai "atminimui" paliko sūnų Mantą. "Eimantas labai gėrė, paskui maždaug po metų sėdo į kalėjimą už vagystę ir jo ilgai nemačiau", - pasakoja daugiavaikė motina. Su Vidu Paplausku Dalė pragyveno ilgiausiai ir nuo jo susilaukė trijų vaikų - Luko, Tomo bei Rugilės. Šį vyrą gyrė ne tik buvusi jo sugyventinė, bet ir neoficiali uošvė. Esą jis buvęs gana darbštus, tvarkingas. Neradęs darbo Lietuvoje, Vidas pradėjo važinėti į Kaliningradą, kur kartu su vyresniuoju Dalės broliu įsidarbino statybose. Namo vyriškis grįždavo ne tuščiomis - su gana solidžiu atlyginimu. Bet vieną kartą Vidas kaip išvažiavo, taip iki šiol negrįžo. Jis pamiršo ir savo vaikus, ir jo laukiančią sugyventinę. Vėliau Dalė sužinojo, jog jos trijų vaikų tėvas Kaliningrade susisuko kitą lizdelį - turi rusę moterį, su ja susilaukė dukros...
Tačiau gyvenimas, kaip sakoma, nestovi vietoje. Eimantui Žiūrai grįžus iš kalėjimo, Dalė vėl susiejo su juo savo gyvenimą. Ir, galima sakyti, vėl padarė klaidą. Po kiek laiko gimė Karolina. Deja, santarvės nebuvo. D. Klimavičienė tikina, jog sugyventinis gėrė, žemino ją ir vaikus (išvadindavo juos pačiais bjauriausiais žodžiais), mušdavosi... Tai labai skaudžiai išgyveno mažieji - ne vienas iš jų dar ilgai šlapinosi į lovą. Su juo bendrą gyvenimą teko nutraukti. Na, o paskutinis Dalės vyras - Nerijus Barščevičius. Jis už moterį jaunesnis daugiau nei dešimtmečiu. Kas gali žinoti, gal su juo Dalė būtų buvusi laimingiausia. Deja, jaunas vyrukas padarė žiaurų nusikaltimą ir kartu su bendrininkais sėdo į kalėjimą. Jis taip pat nematė savo sūnaus - 10 mėnesių Domanto. Tačiau Dalė pripažino, jog dar būdamas tardymo izoliatoriuje parašė laišką - domėjosi, kaip auga jo sūnus... Tačiau vėliau ryšys su juo nutrūko... Taigi kiekvienas vyras Dalei palikdavo gyvus atsiminimus - vaikus, tik jiems duonos nepamėtėjo...
Kol kalbėjomės su Dale, namo iš darbo fermoje grįžo jos mama Angelė Kryžanauskienė. Moteris parsinešė porą kepaliukų duonos. Vienas iš jų tuoj pat atsidūrė mažylių rankose. Vaikai jį traukė kiekvienas į savo pusę - vos nesusimušė. Duonos kepalo dalybos toliau vyko už uždarų durų. Vyresnieji suraikė kepaliuką ir jį pasidalijo. Teko ir pačiam mažiausiajam.... Paskui visi apspito puodą - iš jo sėmė pieną ir godžiai užkandžiavo. Ranka vėl nubraukusi ašarojančias akis Dalė patikino, jog vaikams toks valgis patinka... Tuo metu buvo pietų metas...
A. Kryžanauskienė neslėpė susierzinimo. Toks pulkas anūkų jai neleidžia ramiai pailsėti - juk keltis į darbą (moteris dirba melžėja) reikia labai anksti - apie ketvirtą ryto. Be to, dukra viena neišgali tiek burnų išmaitinti - reikia ir jai padėti, ir savus du paauglius išmaitinti. Moteris kitados išsiskyrė, o antrasis vyras miręs. Pati Angelė tikino uždirbanti apie pustrečio šimto litų (žiemą alga sumažėja daugiau nei per pusę), jokios socialinės paramos negaunanti. Ašarodama moteris priekaištavo dukrai dėl jos lengvabūdiško elgesio... "Nesisekė jai su vyrais", - galiausiai lyg kirste nukirto...
Žinoma, galima Dalią smerkti, laidyti jos adresu skaudžius priekaištus, barti ir plūsti, tačiau vis dėlto tenka pripažinti, kad ši jauna, bet gana suvargusi moteris vaikų neišmėtė. Dalė tikino niekada jų neatsisakysianti, nesvarbu, kaip sunku būtų. Tačiau motina neatsisakytų ir paramos - jei tiktai kas nors ją pasiūlytų, nes iš savo keturių vyrų jau nieko nesitiki...
