Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Tikriausiai niekas nepaneigs, jog šiais metais Lietuvoje labiausiai kentėjo vaikai ir vieniši, garbaus amžiaus sulaukę seneliai. Jeigu mažuosius mūsų visuomenės narius skriaudė jų gimdytojai ar globėjai, tai senosios kartos atstovai kentėjo nuo plėšikų. Gaila, tačiau tenka pripažinti, jog kol kas labiausiai skriaudžiamiems realios pagalbos niekas nesuteikia. Vadinasi, saugumas - jų pačių rankose. Būtent taip manė ir viena garbaus amžiaus moteris, kuri sugebėjo ne tik apsiginti, bet ir skaudžiai pamokyti įsibrovėlius...
Žinojo, kad užpuolami senukai
Galkantų kaimo (Kėdainių r.) gyventojai Aldonai Laurinavičienei vos prieš kelias dienas sukako 70 metų. Savo gražioje sodyboje ši moteris gyvena viena. Vyras iškeliavo Anapilin dar prieš septynerius metus, dukra ir sūnus gyvena atskirai - tiesa, visai netoli. A. Laurinavičienė mėgsta skaityti spaudą, knygas, domisi viskuo, kas vyksta ne tik už jos kiemo vartų, bet ir visoje Lietuvoje. Ji buvo girdėjusi apie nuošalių vienkiemių apiplėšimus, tačiau niekad nesusimąstė, jog panašias siaubo akimirkas teks išgyventi ir jai pačiai.
Plėšikus apipylė sieros rūgštimi
Tai atsitiko liepos 12-osios naktį. Dieną prieš A. Laurinavičienės dėmesį patraukė baltas pro sodybą pagrindiniu keliu lėtai pravažiuojantis ir vėl grįžtantis automobilis. "Suprasi, kas kur važiuoja, kam ko reikia," - vėliau įkyrias mintis vijo šalin Aldona... Gal kas ieško kaimynystėje su dviem sugyventiniais įsikūrusios gerokai pagarsėjusios moteriškės, kurios sodybon dieną naktį veržte veržiasi visokio plauko gerbėjai. Et, tiek jau to..." Deja, moters širdin įsibrovusi nerimo gaidelė tą naktį jai ramiai miegoti neleido. Apie trečią valandą nakties Aldona atsikėlė, priėjo prie lango. Lauke buvo jau beveik visai šviesu. Tą pačią minutę (lyg kas būtų specialiai šeimininkę pakvietęs prie lango), ji pamatė nuo pagrindinio kelio sodybos link pasukusį baltą automobilį. Kuomet jis netoliese sustojo, laukan išsirangė trys vyrai. Jie buvo tamsiai apsirengę. Iš pradžių Aldonai dar buvo įdomu spėlioti, gal tai žvejybon išsiruošę žvejai (juk visai netoli teka Nevėžis), tačiau kai šie per sodelį pasuko link jos gyvenamojo namo - suėmė baimė. Aldona puolė prie telefono, tačiau sūnui paskambinti nespėjo. Surinkus vos kelis numerius pasigirdo baisiai nemalonus dūžtančio lango stiklo garsas. Plėšikai jau veržėsi vidun. Baimės sukaustyta namų šeimininkė nežinojo ko griebtis, tačiau tą akimirką ji staiga prisiminė, jog prieangyje turi būti sieros rūgšties. Nuo senų laikų užsilikusį maždaug 200 gramų buteliuką Aldona surado labai greitai. Kai įbėgo į kambarį, viduje pamatė porą kaukėtų vyrų. Vienas stovėjo prie spintos, kitas sėdėjo ant palangės. Pastarasis šeimininkę ėmė bjauriai plūsti, keiktis, liepė greičiau nešti pinigus. Vyriškių rankose blizgantys peiliai moterį privertė elgtis ryžtingai - ji, ilgai nedvejodama, šliūkštelėjo visa naikinančio skysčio ant įsibrovėlių. Daugiausia kliuvo stovėjusiam prie spintos, kaip vėliau paaiškės - Tomui Veprauskui. Siera nudegino jo veidą, akis. Ant lango sėdėjęs vyrukas - Tomas Krutkevičius didesnio sieros rūgšties lietaus išvengė, tačiau ir jam teko pajusti šis baisaus chemikalo galią. Šaukdami ir keikdamiesi vyrai movė iš namo tuo pačiu keliu, kokiu buvo čionai patekę - pro išdaužtą langą...
Plėšikai - iš vieno kiemo
Plėšikus, taip ir nespėjusius "apgrabinti", o gal net ir sužaloti A. Laurinavičienės, policija sulaikė netrukus. Paaiškėjo, jog naktinėn medžioklėn tą naktį buvo išsirengę dar labai jauni, gerai vienas kitą pažįstantys, beveik vieno kiemo kėdainiškiai. Jau minėtas Tomas Veprauskas (19 m.) tądien paėmė savo tėvui, kuris tuo metu buvo išvykęs į Vokietiją, priklausiusį automobilį, į kurį įsėdo Tomas Krutkevičius, Giedrius Kulikauskas bei dar nepilnametis Vidas S. (Stankūnas). Būtent toks ekipažas ir nuvyko į Aldonos Laurinavičienės namus. Kaip jau buvo minėta, į gyvenamąją namą buvo įsibrovęs T. Veprauskas ir T. Krutkevičius, todėl jiems teko ilgai gydytis sieros rūgšties išgraužtas veido bei kitų kūno vietų žaizdas. Beje, "bevaišindama" agresyviai nusiteikusius plėšikus, šiek tiek apsilaistė ir pati šeimininkė. Be to, išsitaškiusi siera sugadino kilimą, grindis, sofos apdangalus, baldus. Sūnūs tėvus privertė verkti
Netrukus po šio įvykio pas nukentėjėlę net po kelis kartus apsilankę T. Veprausko ir Vido S. tėvai prašė dovanoti.
- Man buvo gaila žiūrėti į verkiančius vyrus, - pasakojo A. Laurinavičienė, - tačiau nieko padaryti negalėjau. Juk aš tų plėšikų pas save nekviečiau, neprašiau daužyti langų, keiktis ir reikalauti pinigų. Jeigu jau taip norėjo pas mane pasisvečiuoti - galėjo ateiti žmoniškai - dienos metu, pro duris... Baisiausia tai, jog jie nebuvo nei alkani, nei basi, plėšikauti ėmėsi ne mirdami iš bado... Tuo momentu aš ir pati sunkiai suvokiau, kas vyksta, ir labai išsigandusi bandžiau save apginti. Dabar jau tikrai aišku, kad šiais laikais vienišam vyresniam žmogui reikia gintis pačiam ir bet kokiais būdais.
Graudus laiškas
Aldoną šiek tiek sugraudino ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčio T. Veprausko laiškas. Jaunas vaikinas atsiprašinėjo savo aukos, guodėsi, jog suteikė skausmo tėvams, tikino, jog jį naktimis persekioja košmarai, be to, sakė likęs be sveikatos, nes teko ilgai ir labai rimtai gydytis nudegimus... Moteris jį supranta, tačiau yra visiškai įsitikinusi, jog už kiekvieną nusikaltimą priklauso bausmė...
Močiutė apsiginklavo
Iškart po įvykio A. Laurinavičienė namuose nenakvojo mėnesį. Paskui bandė nugalėti baimę, tačiau nesėkmingai - moteris blogai jaučiasi iki šiol, nepaisant to, jog šiuo metu ji įsigijo ginklą savigynai... Po šio išpuolio dar labiau pablogėjo jos sveikata, sutriko širdies ritmas. Liūdna ir baisu gyventi vienai nuošalioje sodyboje. Todėl visiškai suprantama, jog šventinę garbaus amžiaus sulaukusios moters nuotaiką visiškai sujaukė patirti išgyvenimai...
Beje, belieka pridurti, jog Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra jau baigė tirti šiems jaunuoliams iškeltą baudžiamąją bylą. Per tyrimą paaiškėjo, jog birželio pabaigoje jie apiplėšė dar vieną sodybą ir joje buvusius tris žmones. Tarp suimtųjų - dar vienas kėdainiškis Arūnas Mažikas. Jie visi laukia teismo. Na, o save apsigynusią močiutę belieka tiktai pagirti už drąsą. Jei daugiau būtų tokių žmonių - galbūt plėšikai nesijaustų taip drąsiai lįsdami į svetimus namus...
