Marijampolės policijos komisariato pareigūnai aiškinasi, kas galėjo padegti marijampoliečio Robertino Valiulio (36 m.) automobilį "Nissan Terrano", stovėjusį prie miesto pakraštyje, Suvalkiečių gatvėje, esančių daugiabučių, kur šis prieštaringos reputacijos verslininkas ir gyvena.
Apie naktį užsiliepsnojusį visureigį policijai pranešė netoliese esančios "Statoil" degalinės operatorė. Išgirdęs įtartiną pokšėjimą prie savo automobilio tuoj pat atskubėjo ir R. Valiulis, individualios įmonės savininkas. Jis bandė sniegu gesinti automobilio priekyje įsiliepsnojusią ugnį, tačiau nesėkmingai. Atvykę ugniagesiai gaisrą numalšino greitai, tačiau nuostolių išvengti nepavyko. Apdegė 1993 metais pagamintos mašinos variklio dangtis, priekinės grotelės ir vienas ratas - persimesti į saloną ugnis nesuspėjo.
Pareigūnai mano, kad automobilis buvo padegtas tyčia - apliejus degiu skysčiu. Mašinos savininkas tikino nenumanąs, kas jam kerštauja, nes jokių grasinimų nesulaukęs. Neatmestina versija, kad prieštaringos reputacijos verslininkui, kurį teisėsaugininkai pažįsta kaip vieną pirmųjų Marijampolėje "užsukusį" nelegalų sąvadavimo "verslą", kerštaujama. Dar 1995 metais Robertinas Valiulis ir jo bendras buvo sulaikyti tuomet buvusiame garsiame Kazlos viešbutyje, kai moterų meilės panorusiems rusams pristatė kelias prostitutes (buvo surinkta faktų ir apie prostitučių "tiekimą" kitų viešbučių gyventojams). Nors ištirta baudžiamoji byla teismą pasiekė po metų, dėl įvairių priežasčių teismo posėdžiai buvo nukelinėjami, o nuosprendis paskelbtas tik 2000-ųjų pabaigoje. Sąvadavimu apkaltintus nuteistuosius nuo bausmės išgelbėjo kaip tik tuo metu sukakusi įvykio senatis. 1999 metais R. Valiuliui ir dar keliems jo bendrams buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla dėl sąvadavimo (moterimis prekiauta Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, pasitelkus mažiau į akis krentančius parankinius, sunkiai materialiai besiverčiančius asmenis, visaip uždarbiaujančius prie muitinės), tačiau nuteistuosius nuo realios laisvės atėmimo bausmės išgelbėjo amnestija. Taigi R. Valiulis vis "išplaukdavo sausas". Vyras labai piktinosi žurnalistais, neva tik jie jį nepelnytai "išgarbinę" kaip sąvadautoją. Beje, buvo įtariama, kad tuomet Robertino veikla nebuvo svetima nei jo žmonai, nei seseriai.
Įdomu, kad užsiliepsnojusį savo automobilį bandęs gelbėti Robertinas Valiulis liepsnos gesinimo patirties jau turi nuo anksčiau. Prieš porą metų jis didvyriškai pripuolė gesinti Marijampolės savivaldybės vestibiulyje savižudžiu pasiskelbusį šešis kartus teistą marijampolietį, kuris tikėjosi drastišku elgesiu išsireikalauti geresnes gyvenimo sąlygas. Tuo metu, kai grasintojas iš atsinešto butelio skysčiu apsišlakstė kojas bei nesėkmingai spragsėjo žiebtuvėliu, savivaldybės apsaugininkui, pabandžiusiam atimti iš savižudžio butelį, į pagalbą atskubėjo kaip tik tuo momentu vestibiulyje telefonu kalbėjęs R. Valiulis. Užsiliepsnojus savižudžio kepurei ir iš rankų iškritus buteliui, abu vyrai pargriovė nelaimėlį ant žemės ir jam ant galvos užtraukė jo paties džinsinę striukę. Kadangi ugnis tebeliepsnojo, R. Valiulis užmetė ant gyvojo lauželio savo odinę striukę. Ugnis užgeso, ranką prieš save pakėlęs marijampolietis liko gyvas.
