Ieva Žutautaitė
Senoviniame Šakių miškų urėdijos Lekėčių girininkijos pastate miško muziejų įkūrė 43 metus, nuo pat 1955ųjų girininku čia dirbęs Stasys Ruseckas. Iki šiol muziejaus vadovu tebedirbantis vyriškis sukaupė 560 eksponatų, kurie nebetelpa į du muziejui skirtus girininkijos kambarėlius ir jau "okupavo" kitų kabinetų sienas. Seniausiame šalies miško muziejuje galima pamatyti gausybę žvėrių ir paukščių iškamšų, drugių ir vabzdžių kolekcijas, įvairiausias "gamtos išdaigas" ir net iš brakonierių konfiskuotus "darbo įrankius". Muziejui eksponatus rinko ne tik girininkijos darbuotojai, bet ir Lekėčių medžiotojai, apylinkės bendruomenė bei mokiniai. Ekspozicijoje net 21 paukščių ir žvėrių, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą, iškamša. Kolekcijos pasididžiavimas - pelėdsakalių porelė, baltasis kiškis, žalvarnis, karvelis uldukas, lūšis. Beje, apie 1960 metus Lekėčių miškuose gyveno bene 8 lūšys. Vyresnieji skaitytojai mena, jog net tarp Kauno grybautojų buvo pasklidusios kalbos, kad lūšis miške užpuldinėja žmones. S. Ruseckas su šypsena sakė, kad tas kalbas skleidė patys girininkai, norėdami retiems gyvūnams suteikti kuo daugiau ramybės, mat lūšys žmonių beveik niekados nepuola. Vis dėlto šių gyvūnų Lekėčių miškuose pagausinti nepavyko - lūšis išstūmė vilkai, kurių populiacija ypač pagausėjo nustojus eksploatuoti vieną iš durpynų.
Kasmet ekspoziciją girininkijoje aplankydavo per 1 000 lankytojų, tačiau šiemet šis skaičius bus dvigubai didesnis, nes miško muziejus įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą ir turistinės firmos čia atveža turistus, iki tol Lekėčių apylinkėse lankiusius tik J. Butėno ir P. Jarušaičio žūties vietą Rudšilių girioje bei Lietuvos laisvės armijos štabo būstinę Irmėnų kaime. S. Ruseckas mano, kad muziejui skubiai reikėtų naujų erdvesnių patalpų, nes jo buvusiems kolegoms, girininkijos darbuotojams, trukdo gausūs lankytojai.
