Metjus Neglas, kurio visas kūnas paralyžiuotas, yra tapęs revoliucinio bandymo jūrų kiaulyte. Į jo smegenis implantuota mikroschema, kuria naudodamasis jis gali valdyti daiktus per nuotolį, priversti juos judėti tarytum magiškomis galiomis.
Apvalus veidas, pūsti skruostukai, riestoka nosis. Ir tas keistas kubelis ties viršugalviu... Iš tolo Metjų palaikytum visus juokinančiu ateiviu iš filmo, tačiau šio jaunuolio istorija labai tragiška.
Vieną 2002 metų vakarą Metjaus gyvenimas pakibo ant plauko. Jis ėjo iš diskotekos su keliais draugais ir pamatė peštynes. Metjus pabandė įsikišti, tačiau nepamatė, kaip už nugaros buvęs vaikinas išsitraukė peilį... Ašmenys pataikė tarp dviejų slankstelių ir pažeidė nugaros smegenis. Akimirksniu Metjų ištiko visiškas paralyžius. Rankos ir kojos atsisakė judėti, buvo sunku kvėpuoti. Jis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, prijungtas dirbtinis kvėpavimas. Jaunuolio žodžiais tariant, prasidėjo tikras pragaras. "Buvau tik dvidešimt vienerių. Mano gyvenimas buvo baigtas, nors tebebuvau gyvas. Aš pats absoliučiai negalėjau apsitarnauti. Tik mano smegenys puikiai dirbo. Atsidūriau baisiausiame iš kalėjimų - savo paties kūno kalėjime".
Jam į pagalbą atėjo Brauno universiteto neurologijos laboratorija, esanti JAV. Ji pasiūlė Metjui dalyvauti naujame pagalbos paralyžiuotiesiems projekte "Smegenų durys".
Negalia buvo taip iškankinusi jaunuolį, kad jis neabejodamas sutiko dalyvauti projekte. Sutiko, kad mikroschema būtų implantuota į jo smegenis. Jis žinojo, kad virš galvos turės nešioti kažką panašaus į kubą, kuris kabeliu bus sujungtas su kompiuteriu. Mokslininkai buvo tikri, kad Metjus vien savo mintimis galės vadovauti veiksmams per nuotolį.
Šios sistemos dėka Metjus gali be pagalbos iš šalies atidarinėti ir skaityti savo elektroninį paštą, perjunginėti televizoriaus kanalus, padidinti arba sumažinti garsą, piešti kompiuterio ekrane ar žaisti paprastus videožaidimus. Neseniai Metjus pasiekė dar daugiau! Įrenginys buvo prijungtas prie roboto rankų. Vyrukui pavyksta savo valios pastangomis sugniaužti ir atgniaužti roboto pirštus, taigi padėti daiktą iš vienos vietos į kitą! Tai žygdarbis, atvėręs duris ateities vilčių išsipildymui.
Programa "Smegenų durys" - tikrai neįtikėtina revoliucinė technologija. Vis dėlto jo vykdantis profesorius Džonas Donahjus ir jo vadovaujama brigada labai atsargūs. "Tai tik pradžia. Reikia daug ką patobulinti, pritaikyti pacientų sugebėjimų įvairovei. Be to, būtina supaprastinti pačią įrangą. Kad nežadinčiau tuščių vilčių, turiu patikslinti: šis įrenginys nėra pritaikytinas visiems paralyžiuotiems pacientams. Kartoju, dar reikia jį patobulinti, išplėsti ir plačiai patvirtinti moksliniu požiūriu. Tačiau tikiu, kad mes žengiame teisingu keliu". Pats Metjus apie tai atsiliepia su didžiuliu entuziazmu: "Fantastika! Tokiems neįgaliems žmonėms kaip aš linkiu laikytis ir neprarasti vilties. Ateityje jų laukia tai, kas geriausia".
Ta pati viltis palaikė amerikiečių aktorių Kristoferį Ryvą, suvaidinusį Supermeną. 1995 metais jis nukrito nuo arklio ir liko neįgalus. Šis garsus aktorius per daugelį metų sukauptą turtą paskyrė moksliniams tyrinėjimams. Jis finansavo gausybę projektų, skirtų paralyžiuotiems pacientams gydyti. Gaila, kad 2004 metais K. Ryvas mirė taip ir nesulaukęs savo svajonės išsipildymo. Tačiau jis žinojo, kad ta kryptimi jau dirbama ir Metjus Neglas yra akivaizdus viso to liudininkas.
Tas faktas, kad Metjui pavyko vien savo valios pastangomis perkelti roboto ranką iš vienos vietos į kitą, suteikia viltį tolimesnei pažangai. Pvz., jei paralyžiuotos rankos raumenis aprūpintume stimuliatoriais, galinčiais priimti neuronų siunčiamas bangas, gal būtų galima atkurti ryšį tarp judesio "užsakymo" ir jį atliekančio organo. Beje, bandymai su makakomis leido tyrinėtojams iš anksto nuspėti judesį, beždžionei jo dar neatlikus! O tai jau mokslo ir fantastikos riba.
