Irena ZUBRICKIENĖ
Anksčiau kelis kartus už įvairius nusikaltimus teistas (kartą - už išžaginimą) marijampolietis Gintas A. (34 m.) savo kailiu įsitikino, kad vakarykščiam kaliniui labai lengva vėl atsidurti teisėsaugininkų akiratyje. Kelis pastaruosius mėnesius mylėta mergina Gintą apkaltino lytiniu nusikaltimu ir privertė gerokai pasinervinti laukiant, kieno - jo ar pareiškėjos - tiesa pareigūnus įtikins labiau.
Be savos pastogės
Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos vartus Gintas, atlikęs didesniąją dalį už išžaginimą paskirtos bausmės, pravėrė praėjusių metų vasarą. Laisvėje palikta žmona, su kuria Gintas susituokė beveik teismo išvakarėse, ir šiandien gyvena pas savo tėvus už Marijampolės, augina abiejų meilės vaisių. Tačiau skyrium praėję ketveri metai - nelengvas išbandymas sutuoktiniams, kurio mūsų rašinio herojai neatlaikė. Kaip tik šiomis dienomis Marijampolės teisme nagrinėjama Ginto ir jo žmonos skyrybų byla. Taigi dar praėjusių metų vasarą, kai išėjo į laisvę, nujausdamas liūdną savo santuokos baigtį, vyras pasuko ne žmonos ir uošvijos link, o į gimtąją savo sodybą. Įkalinimo įstaigų duonos ragavusį sūnų, kaip ir ankstesniais kartais, priglaudė jo mama. Vos tik stikliuko nevengiantis vyras garbaus amžiaus tėvus nuvargindavo, pastogę greitai susirasdavo netoliese atskirai įsikūrusios sesers šeimoje. Taip ir tebevaikščioja niekur nedirbantis Gintas iš vienų namų į kitus.
Moterų akiratyje
Būdamas gyvanašlis Gintas nuo pat pirmųjų laisvės dienų pradėjo dairytis į dailiosios lyties atstoves - dar pakankamai jaunas vyras be moteriškės juk negyvens. Dauguma vietos moterų šio vyriškio baiminasi vien dėl žagintojo etiketės, jam prikabintos prieš gerą dešimtmetį. Kol praeitimi tebegyvenančios moterys šnabždėjosi ir baiminosi, gana patrauklus vyras "susikukavo" su netoliese pas tėvus gyvenančia aštuoniolikmete Judita. Bene du kartus už merginą vyresnis "Amūras", trokšdamas moters šilumos, jos metų "neskaičiavo". Artimesni abiejų santykiai įsiplieskė po to, kai, Gintui gyvenant pas seserį, šioji, išvykdama į ligoninę gimdyti, buvo priversta namuose palikti tris mažamečius savo vaikus. Rūpestinga daugiavaikė mama paprašė kaimynystėje gyvenančios Juditos pabūti aukle. Per tas kelias dienas išėjo taip, kad ir vaikai buvo apglostyti, ir jų dėdė Gintas, auklei beveik tinkantis į tėčius. Mergina nesidomėjo "kaimo bobų" plepalais (kai Gintas sėdo, ji tebuvo paauglė), nes juk vis tiek žmonės klaidų nekartoja tik tada, kai patys patiria jų skonį.
Uždraustas vaisius
Kelios kartu su Judita praleistos naktys netrukus "išlindo" viešumon - Gintas pasigyrė jaunesniam broliui Arnui, kad jiedu su Judita yra pora. Vos tik ši žinia pasiekė Juditos tėvus, poros santykiai buvo uždrausti. Tik daug vėliau paaiškėjo, kad uždrausto vaisiaus Gintas ir Judita vis dėlto ragaudavo, tik jau slapčia. Aplinkiniai kalbėjo, kad Judita, tarsi sudariusi meilės trikampį, visiškai ardo ir taip griūnančią Ginto šeimą. Pamiltai merginai kartais taip sakydavo net ir pats Gintas. "Gadini man gyvenimą, skiri mus su žmona, - anot Juditos, švokšdavo jis, o po sekundės vėl glausdavo, - bet man labai patinki, aš noriu su tavim gyventi".
Pastaruoju metu Juditos tėvai buvo lyg ir nurimę - duktė ne tik nesimatydavo su Gintu, niekur iš namų neprapuldavo, bet dar ir pradėjo draugauti su kitu vaikinu. Tiesa, tas vaikinas - jaunesnysis Ginto brolis Arnas, tačiau nevedęs, neturintis gėdingos praeities, be bauginančių "etikečių". Arnui buvo tas pat, kad Judita anksčiau draugavusi su jo broliu. O šis, beje, ne kartą Arnui buvo sakęs, kad jo meilė Juditai "jau nebe ta". Taigi ir to "trikampio", vieną merginą jungusio su dviem broliais, kaip ir nebeliko.
Obuolių vakaras
Vieną vakarą, kuris vėliau kone minutės tikslumu buvo narpliojamas prokuratūroje, Arnas atėjo į svečius pas Juditą - atnešė neva merginos prašytų obuolių. Namuose buvo visa Juditos šeima. Krimsdami obuolius visi linksmai šnekučiavosi apie šį bei tą, aptarinėjo netikėtai šylančius orus. Vienu momentu Judita išėjo į lauke esantį tualetą ir ilgai nesugrįžo. Lauke apsidairiusi Juditos sesuo parėjo dar labiau sunerimusi - esą Judita prapuolusi. Tada savo draugės išėjo ieškoti Arnas. Vaikinas nepatingėjo apeiti keliasdešimties metrų spinduliu aplink sodybą ir atkreipė dėmesį į jį sudominusius garsus netolimoje autobusų stotelėje. Priėjęs arčiau jis pamatė Juditą, kuri staiga puolė bėgti kaip iš gaisro, ir nuo stotelės tolstantį savo brolį. Arnas, prisivijęs namų link pasukusią Juditą, pastebėjo, kad mergina apsiverkusi. Ji vaikinui pasakė, kad Gintas ją parvertė ant stotelės suoliuko ir išžagino. Arnas nežinojo, tikėti ar ne, tačiau jį apėmė pyktis. Pikta buvo ir dėl jam vis nepriklausančios įsižiūrėtos merginos, ir dėl brolio, kuris galbūt nesiliauja skriausti moteris. Į Juditos namus tuoj pat pasikvietus Arno ir Ginto seserį, buvo nutarta kreiptis į teisėsaugininkus.
Prokuratūroje mergina tikino, kad tą vakarą Gintas jos tykojo - tamsiame namų kieme ją sugriebė kaip tik tuo momentu, kai šioji ėjo iš tualeto.
- Stipriai suspaudęs man rankas ir užčiaupęs burną jis siūlė pasimylėti, čia pat vilko drabužius ir vis kartojo, kad norėtų, jog pagimdyčiau jam vaiką, ragino eiti už tvarto, kur yra kaimyno šiaudai, - pasakojo Judita. - Sakiau jam, kad ten šlapia, be to, ieškos ir greitai suras tėvai. Priešintis jam bijojau, nes žinau, už ką jis teistas, baiminausi, kad gali pasmaugti. Gintas patarė nesipriešinti ir nevilkinti laiko, nes jis mane vis tiek paleisiąs tik tada, kai viską atliksiąs. Jėga nusivedė į stotelę ir per dešimt minučių manimi pasinaudojo. Kaip viskas būtų baigęsi, jei ne Ginto brolis, nenoriu net galvoti - nusmauktomis kelnėmis leidausi bėgti į namus.
Nusikalto ar buvo apšmeižtas?
Arnas, nors ir nebuvo linkęs liudyti brolio naudai, tikino lemtingąjį vakarą matęs, kad iš stotelės pabėgusios Juditos drabužiai nebuvo kaip nors išpašyti. Vėliau, jau šviesoje, jis nepastebėjo ir mušimo žymių ant merginos kūno. Išžaginimams būdingų sužalojimų neaptiko ir Juditą apžiūrėję teismo medicinos ekspertai. Liudininkai (Ginto artimieji) patikino, kad Gintas ir Judita intymiai bendraudavo nuo praėjusių metų. Gintas prokuratūroje kalbėjo tą patį. Tačiau jis paneigė apskritai mylėjęsis su Judita nurodytą vakarą, nes tikino, jog jie pastaruoju metu jau ne pora. Ginto nuomone, mergina jam keršijusi už tai, kad šis gana kategoriškai pasakęs, jog jųdviejų draugystė - jau tik praeitis. Kartą už išžaginimą jau teistą vyrą, tikėtina, mergina vylėsi greitai vėl pasodinsianti už grotų - esą jai ne man, tai ir niekam kitam!
Šią keistą išblėsusios meilės istoriją painioję Marijampolės apylinkės prokuratūros pareigūnai, įvertinę visus sukauptus tyrimo duomenis ir nesurinkę neginčijamų įtariamojo kaltės įrodymų, atsisakė kelti baudžiamąją bylą Gintui A. Jie neslėpė negalį kategoriškai tvirtinti, kad Judita apšmeižė vyriškį, tačiau prisipažino dažnai patenkantys į aklavietę ir spėliojantys mįsles, kai tiria šeimų ar buvusių įsimylėjėlių konfliktus. Pareigūnų teigimu, nustatyti ribą, ties kuria baigėsi meilė ir prasidėjo neapykanta, labai jau keblu.
