Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas teigia, kad korupcijos neįmanoma išgyvendinti nesutvarkius valstybės administravimo ir nepakeitus visuomenės savimonės. "Neturėkime mes iliuzijų - medikai ims, nes užsidirbti šiandien, turint šeimą ir po dešimties metų mokslų gaunant 800 litų, neįmanoma. Tai ims. Jeigu verslininkas nusiperka už porą milijonų litų sklypą Vilniaus centre ir jeigu jam sudaromos kliūtys ten pastatyti viešbutį, jis negali to padaryti per metus arba du, o jeigu pinigus pasiskolino ir negali grąžinti - jisai duos kyšį", - "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė STT vadovas.
Bausmės - ne išeitis
P. Malakausko nuomone, išgyvendinti korupciją įmanoma tik sutvarkius valstybės administravimą ir "pakeitus žaidimo taisykles". "Aš duodu, nes mane įvarot į kampą ir verčiat žaisti pagal tokias taisykles, (...) netvarkydami tų žaidimo taisyklių mes tiesiog skatiname kurtis alternatyvą", - korupcijos šaknis aiškino P.Malakauskas. Jis taip pat teigė netikintis, kad bausmės sustabdytų korupciją.
"Kartais susikoncentravimas tiktai į baudimą problemą pagilina ir pasunkina, o ne sprendžia iš esmės. Deja, lietuviai nori kraujo. Raktas yra - šalinti blogas žaidimo taisykles", - sakė jis. Pernai STT užsakymu bendrovės "TNS Gallup" atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau Lietuvos piliečių bei verslininkų mano, jog korupcijos mastai Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo.
Remiantis tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) sukurtos metodologijos principais buvo apklausti 1009 gyventojai ir 519 verslo įmonių vadovų. Naujajame "Lietuvos korupcijos žemėlapyje 2005" tiek gyventojai, tiek verslo atstovai korupciją nurodo kaip vieną iš svarbiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Už korupciją gyventojams svarbesnė visuomeninė problema - tik maži atlyginimai bei nusikaltimai ir smurtas, o verslui už korupciją aktualiau - tik emigracija iš Lietuvos.
Paprašius respondentų spontaniškai įvardinti institucijas, kurios, jų nuomone, yra labiausiai korumpuotos Lietuvoje, gyventojai dažniausiai minėjo sveikatos apsaugos sistemos institucijas (58 proc.), policiją (47 proc.), Seimą (38 proc.), teismus (36 proc.).
Tarifai nemažėja
Likimo ironija, bet vos ne tuo pat metu, kai STT vadovas kalbėjosi su žurnalistais, jo pavaldiniai sulaikė kyšininkavimu įtariamą Kauno antrosios klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus gydytoją Arūną Stučinską.
STT teigimu, medikas sulaikytas su įkalčiais. Apie tai, kad minėtos ligoninės medikas reikalauja kyšio, teisėsaugininkams vasario 2 dieną pranešė viena kaunietė. Moters teigimu, gydytojas už tai, kad jos giminaičiui būtų patvirtintas neįgalumo ir nedarbingumo pažymos antrasis lygis, pareikalavo 3 tūkst. litų kyšio. Dėl šio įvykio STT Kauno valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.
Pasitvirtinus įtarimams, medikui gali būti uždrausta dirbti minėtoje srityje arba jis gali netekti laisvės iki penkerių metų. Pareigūnai aiškinasi, ar į šį korupcijos skandalą nėra įsipainioję daugiau gydytojų. Šis gydytojas nedirba neįgalumą ir nedarbingumą nustatančioje komisijoje, todėl pats negalėjo daryti įtakos jos sprendimams. Įtariamasis galėjo būti nebent tarpininkas ir perduoti pinigus ar dalį jų komisijos nariams. Jeigu tai nebus įrodyta, kaltinimas gali pasikeisti, ir gydytojas gali būti įtariamas sukčiavimu, o tai jau lengvesnis nusikaltimas nei kyšininkavimas.
Apskritai, kad medikai - didžiausi kyšininkai, byloja visos apklausos. Kiekvienas, eidamas pas gydytojus, žino net tarifus, kiek neoficialiai kainuoja jų paslaugos. Prieš kiekvieną operaciją ligonius aplanko anesteziologai, kuriems reikia duoti 100 litų. Chirurgų "taksa" priklauso nuo operacijos sudėtingumo - nuo 400 litų iki kelių tūkstančių. Brangiausiai kainuoja širdies kraujagyslių, neurochirurginės operacijos, gimdyvių globa. Palatos gydytojas pasitenkina ir 200 litų. Saldainių dėžutes ar konjako butelius gydytojams siūlo tik visiškai nesusipratę pacientai. O atvejus, kad gydytojas, gaudamas nelegalius pinigus, pasakytų: "Ką jūs, neriekia" tektų įrašyti į Gineso rekordų knygą. Laikraščio žurnalistai, apklausę ir savo pažįstamus, tokių gydytojų nesurado. Tiesa, žinom atvejų, kai pamatę, kad ligonis beviltiškas, medikai sugrąžino gautus pinigus.
Kažin ar ir daug uždirbdamas gydytojas neims kyšių. Todėl mokėjimas į kišenę net buvo įteisintas oficialiai.
Policininkai bijo?
Niekaip su kyšininkais nesusitvarkoma ir policijoje. Čia pirmu smuiku groja kelių policininkai. Tačiau paskutiniu metu nuskambėjo keli atvejai, kai policininkai atsisakė siūlomų pinigų.
Preliminariais Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, nuo sausio 21 iki vasario 6 dienos buvo užfiksuoti šeši atvejai, kai neblaivūs ar viršiję greitį vairuotojai bandė papirkti policijos pareigūnus. Mažiausias siūlomas kyšis - 40 litų, o didžiausias - 500 eurų. Policijos departamentas teigia, kad aktyvina kovą su korupcija policijos gretose, ir dar kartą primena, kad asmenims, davusiems ar bandžiusiems duoti kyšį policijos pareigūnams, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Visiems kyšio davėjams buvo surašyti ne tik protokolai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų papirkti pareigūnus. Du kyšio siūlytojai buvo uždaryti į areštinę. "Policijos departamentas kreipiasi į Lietuvos žmones tikėdamasis sąmoningumo ir įspėja, kad bandymai papirkti bet kokius pareigūnus ar kitais neteisėtais veiksmais vengti atsakomybės yra fiksuojami. Asmenys, siūlę duoti kyšį ar kitaip susitarti, bus pristatomi į policijos įstaigas bei pradedami ikiteisminiai tyrimai", - rašoma trečiadienį paskelbtame Policijos departamento kreipimesi.
Pareigūnai sako, kad nesitaikstys ir su policiją žeminančiais pačių policijos pareigūnų veiksmais - atlygio reikalavimu iš teisės pažeidėjų. Kartu su kitomis tarnybomis policininkai bus nuolat tikrinami. Pasitvirtinus įtarimams dėl korupcijos, bus sprendžiama dėl jų patraukimo atsakomybėn. Visus asmenis, susidūrusius su korupcijos apraiškomis policijoje, prašoma pranešti Policijos departamento anoniminiu pasitikėjimo telefonu 272 53 72. Į visus pranešimus žadama reaguoti nedelsiant.
Be kyšio - nė iš vietos
Lyginant atskirų valdžios šakų korumpuotumo vertinimus su 2002 bei 2004 metų tyrimų duomenimis, smarkiai išaugo Seimo, Vyriausybės (abiejų maždaug dvigubai) bei teismų vertinimas kaip labai korumpuotų. Taip pat stebimas ir akivaizdžiai sumažėjęs Prezidentūros korumpuotumo vertinimas, lyginant su 2004 metų pavasariu.
Dauguma Lietuvos gyventojų ir įmonių vadovų mano, kad kyšis padeda išspręsti problemas ir ateityje ketina jas tokiu būdu "spręsti". Kiek optimistiškiau nuteikia tik tai, kad didžioji dalis jaunosios kartos (15-29 metų) atstovų netiki, jog kyšis gelbsti. 33 proc. Lietuvos gyventojų ir 23 proc. įmonių vadovų, manančių, kad kyšio davimas problemų nesprendžia, vis dėlto teigia, jog kyšį duotų. Lyginant su 2004 metais, mažėja skaičius verslininkų, žadančių duoti kyšį, bet auga skaičius tai pasiruošusių daryti gyventojų.
Tarp labiausiai kyšininkaujančių - statybų įmonės, turinčios nuo 11 iki 50 darbuotojų, bei įmonės, kurių 2004 metų apyvarta buvo nuo 1 mln. iki 5 mln. litų. Apklausos duomenimis, populiariausias kyšio dydis - 50 ir 100 litų. Tiek, pasak apklausos, mokama medikams poliklinikose ir ligoninėse, kelių policijai, priešgaisrinės apsaugos inspektoriams bei transporto priemonių techninę apžiūrą vykdantiems specialistams.
Tačiau "TNS Gallup" atstovai teigė, kad vienas Utenos gyventojas neįvardyto miesto savivaldybei mokėjęs 40 tūkst. kyšį. Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija pernai išnyko iš labiausiai papirkinėtų institucijų penketuko bei sumažėjo kyšio davimo mastai miestų ir rajonų savivaldybėse.
Sociologinės apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kokiose iš pateiktų procedūrų jie yra dalyvavę, o tuomet buvo prašoma įvertinti korumpuotumo apraiškas tų procedūrų, kuriose jiems yra tekę dalyvauti. Tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai nurodė, kad labiausiai korupcijos pažeistas yra žemės paskirties keitimo procesas, leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimas ir dokumentų derinimas. Tarp korumpuotų procedūrų, kuriose teko dalyvauti verslininkams, trečioje vietoje atsidūrė paramos iš ES fondų gavimas, kurį 25 proc. laiko labai korumpuota, o 41 proc. - iš dalies korumpuota procedūra.
Praneša nenoriai
Anot tyrėjų, tik kas penktas Lietuvos gyventojas žino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį. Verslininkų informuotumas, lyginant su gyventojų, yra kur kas geresnis - 44 proc. jų žinotų, kur pranešti apie korupcijos atvejį. Apie žinomą korupcijos atvejį praneštų tik 23 proc. apklaustų gyventojų ir 21 proc. verslininkų. 41 proc. gyventojų ir 47 proc. verslininkų apie pranešimą svarstytų tik priklausomai nuo konkrečios situacijos, o 36 proc. gyventojų ir 32 proc. įmonių vadovų apie jiems žinomą korupcijos atvejį tikrai nepraneštų. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59 proc.) ir daugiau nei pusė verslininkų (54 proc.) prisipažįsta nenorintys dalyvauti antikorupcinėje veikloje.
Lyginant 2005 ir 2004 metų duomenimis, matyti, kad smarkiai padaugėjo verslininkų (nuo beveik 15 proc. iki 38 proc.) ir gyventojų (nuo beveik 26 proc. iki 50 proc.), tikinčių, kad korupcijos mastai per pastaruosius penkerius metus labai padidėjo. Prognozuodami korupcijos augimą per artimiausius trejus metus, gyventojai yra pesimistiškesni nei verslo atstovai - 43 proc. apklaustų gyventojų numato korupcijos masto tolesnį augimą, o 17 proc. jų mano, kad korupcijos mastas sumažės.
Atitinkamai 33 proc. verslininkų prognozuoja korupcijos masto augimą, bet 30 proc. jų mano, kad korupcijos mastas per artimiausius trejus metus turėtų sumažėti. Po beveik trečdalį gyventojų ir verslininkų mano, kad korupcijos lygis išliks nepakitęs. STT pagal šių apklausų rezultatus nustato prioritetus kovojant su korupcija.
