Kodėl neverta bijoti chemoterapijos
Susirgimų vėžiu nuolat daugėja. Vėžinės ligos atsiranda, kai ląstelės tampa nenormalios ir be jokios kontrolės bei tvarkos pradeda dalytis bei formuoti į save panašias ląsteles.
Chemoterapija - tai vėžio gydymas specialiais vaistais (citostatikais), kurie, patekę į kraują, slopina ligos sukėlėjų augimą bei dauginimąsi arba visiškai juos sunaikina. Kuo anksčiau, nustačius ligą ir jos sukėlėją, chemoterapija pradedama, tuo didesnė tikimybė ligoniui pasveikti.
Pasak Kauno onkologinės ligoninės Chemoterapinio skyriaus vedėjos Birutės Ivaškienės, chemoterapinį vaistą, jo vartojimo būdą ir trukmę gali parinkti tik didelį patyrimą šioje medicinos srityje turintis gydytojas. Nesilaikant gydytojo nurodymų (vartojant mažesnes nei skirta vaisto dozes ar per anksti nutraukus vaisto vartojimą), gali atsirasti atsparūs mikrobų biotipai, pasunkėja ligos eiga. Daugeliu atvejų kelių vaistų derinys yra efektyvesnis už vieną vaistą, todėl neretai chemoterapijos kursui skiriami keli preparatai.
Tikėtis pasveikti galima tik gydant visą organizmą, mat kai kurie piktybiniai navikai net pirmosiose savo vystymosi stadijose kraujagyslėmis ir limfagyslėmis išplinta į kitus organus. Kai vėžys išplinta, gydymas chemoterapija daugumai ligonių gerokai sumažina ligos simptomus ir prailgina gyvenimą.
Priklausomai nuo to, koks yra vėžinės ligos tipas ir stadija, chemoterapija taikoma siekiant vėžį gydyti, sulaikyti jo plitimą po organizmą, sulėtinti navikinį procesą, palengvinti simptomus, kuriuos sukelia liga.
Gydytis chemoterapiniais vaistais galima tiek ligoninės stacionare, tiek ambulatoriškai (namuose). Tai priklauso nuo vėžinės ligos tipo, stadijos, bendros organizmo būklės.
Chemoterapiniai vaistai, kaip teigė gydytoja Birutė Ivaškienė, dėl savo toksiškumo veikia ne tik vėžines, bet ir sveikų audinių ląsteles. Todėl dažnas ligonis, kuriam skiriami citostatikai, paprastai jaučia vaistų sukeltus šalutinius reiškinius.
Pasak gydytojos, citostatikai labiausiai veikia kaulų čiulpų, virškinamojo trakto, odos ląsteles bei širdies kraujagyslių sistemą. Tam tikras jų poveikis jaučiamas ir inkstuose, kepenyse, šlapimo pūslėje, nervų bei kaulų-raumenų sistemoje. Šalutinių reiškinių galima išvengti arba juos sumažinti, jei bus laikomasi gydytojo nurodymų.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai reiškiniai yra pykinimas, vėmimas, plaukų slinkimas, silpnumas (mažakraujystė), virškinimo sutrikimai, burnos ertmės ir dantenų problemos.
Pasak gydytojos Birutės Ivaškienės, pykinimą ir vėmimą nulemia gydymui naudojamų citostatikų gebėjimas šiuos reiškinius sukelti, atitinkamai veikiant virškinamąjį traktą ir tam tikrą smegenų sritį, taip pat individualus ligonio jautrumas vaistams, amžius, bendra būklė. Vėmimas sutrikdo ligonio medžiagų apykaitą, todėl organizmas nepakankamai pasisavina maisto medžiagas, dėl to lėčiau atsigauna audiniai, lėčiau sveikstama. Todėl prieš suleidžiant cistostatikus skiriami vėmimo refleksą stabdantys vaistai.
Kad kuo mažiau pasireikštų pykinimo ir vėmimo pojūčiai, ligoniui patariama laikytis atitinkamo mitybos režimo (valgyti lėtai, dažnai ir po nedaug; skysčius gerti valandą prieš valgį ir po jo, o ne valgant; vengti saldumynų, kepto ir riebaus maisto; vengti maisto, dūmų ir kvepalų kvapų ir t. t.).
Pradėjus vartoti citostatikus, gana dažnai ligoniui ima slinkti plaukai, tačiau gydytoja šio šalutinio reiškinio pataria nė kiek nesibaiminti, mat tai tik laikina bėda - po kelių mėnesių jie atauga, neretai - daug tvirtesni ir gražesni nei buvę! Beje, ilgametėje gydytojos praktikoje buvo pasitaikę, kuomet chemoterapija buvo pradėta taikyti nuplikusiam vyriškiui ir šių vaistų dėka nuplikusiose galvos vietose plaukai suvešėjo!
Citostatikai gali slopinti kaulų čiulpų sugebėjimą gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, kurie organams tiekia deguonį. Dėl to vystosi mažakraujystė, dažniausiai pasireiškianti greitu nuovargiu, kvėpavimo bei širdies veiklos sutrikimais. Esant tokiai ligonio būklei gydytojai pataria daugiau ilsėtis, ilgiau miegoti, būti ne tokiems aktyviems.
Kartais priešvėžiniai vaistai sudirgina burnos ertmės gleivinę, todėl burnoje gali atsirasti žaizdelių, prasidėti stomatitas. Todėl prieš pradedant chemoterapijos kursą patariama susitaisyti dantis, išsigydyti parodontozę, prisitaikyti protezus. Dantis valyti tik minkštu dantų šepetuku, švelnia dantų pasta. Šepetėlį kaskart kruopščiai išplauti, laikyti sausoje vietoje. Atsiradus burnos gleivinėje opelių, reikėtų įsigyti gydomojo tepaliuko (kokį naudoti, patars gydytojas), valgyti minkštą kambario temperatūros maistą, vengti rūgščių, gleivinę dirginančių produktų.
Dar vienas dažnas šalutinis reiškinys - viduriavimas. Negalima savo nuožiūra pirkti ir vartoti viduriavimą stabdančius vaistus! O kad viduriavimo išvengtumėte, patariama valgyti dažnai ir po nedaug, vengti daug ląstelienos turinčių produktų (juodos duonos, košių, žalių daržovių, žalių ir džiovintų vaisių ir kt.), atsisakyti pieno, kavos, arbatos ir alkoholio, riebių ir aštrių patiekalų. Patariama vartoti kalio turinčių produktų (bananų, bulvių, persikų), gerti daug kambario temperatūros skysčių. Viduriavimui užsitęsus, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar chemoterapija turi įtakos lytiniam gyvenimui? Pasak gydytojos onkologės, tai daug kuo priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus ir bendros būklės. Vyrams citostatikai gali sumažinti spermos ląstelių kiekį ir kokybę, laikinai (kai kada - ir ilgam) vyras gali tapti nevaisingas. Kadangi minėti vaistai turi įtakos vaisiaus vystymuisi, chemoterapija gydomi vyrai lytinių santykių metu turi naudoti apsisaugojimo priemones.
Moterims priešvėžiniai vaistai gali sutrikdyti kiaušidžių veiklą, sukelti kitus nemalonius pojūčius, būdingus klimakteriniam periodui. Chemoterapijos gydymo kurso metu ir moterims patariama saugotis nėštumo.
Ar gydantis chemoterapiniais vaistais gali susilpnėti lytinis potraukis? Pasak gydytojos, kartais būna priešingai - tokiu metu lytinis aktyvumas net padidėja (dėl sustiprėjusio artumo jausmo partneriui), tačiau dažniausiai ligonį neigiamai veikia fiziniai ir psichologiniai faktoriai, atsiradę sužinojus apie savo ligą bei galimus sveikatos ar išvaizdos pasikeitimus. Tuomet patartina kreiptis į psichologą ar psichiatrą.
Na, o pagrindinis gydytojos onkologės patarimas visiems vėžiu susirgusiems ligoniams - pasitikėti savo gydytoju ir nesistengti ligą nugalėti patiems ar pagal ne medikų rekomendacijas.
