Remigijus RAINYS
Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai oficialiai vis dar neįvardija Butrimonių seniūnijos Gailiakiemio kaime kilusio gaisro priežasčių. Tą vėlų vakarą, kai užsiliepsnojo Gintautui Šarkai priklausantis gyvenamasis namas, raudonasis gaidys vos nepasiglemžė viename šio karkasinio statinio kambaryje nakvojusių trijų mažamečių Gintauto draugės Neringos Cincelevičiūtės vaikų. Nors pradžioje buvo manoma, kad gaisrą galėjo sukelti neatsargiai degtukais žaidę patys mažyliai, tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų ugniagesiai taip ir nesurado. Jokių konkrečių faktų gaisro priežasties tyrėjai negali pateikti ir kitai iškeltai versijai - kad namas buvo padegtas iš išorės, juo labiau kad, anot Alytaus PGT Operatyvaus valdymo skyriaus specialistės Jurgitos Šyvokaitės, praėjusi savaitgalį ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Mat gaisravietėje nenuneigiamų įkalčių neradę tyrėjai savo darbo nespartina, kol nesulaukė nei oficialaus prokuratūros nurodymo, nei namo šeimininko prašymo ištirti gaisro aplinkybes.
Prieš 3 metus šią sodybą nusipirkęs Gintautas Šarka savo laimės čia nerado. Prieš pusantrų metų po ilgos ir sunkios ligos mirė vyriškio žmona, su kuria jis augino du sūnus, o dabar - ugnyje vos nežuvo visi trys naujosios jo gyvenimo draugės Neringos vaikai. Tą vakarą suaugusiųjų namuose nebuvo, nes Gintautas su Neringa savo automobiliu buvo išvežę dirbti Airijoje susiruošusį moters giminaitį į Vilniaus oro uostą. Aštuonerių metų dvynius Pauliną ir Vytenį bei vos 5 metukų Ievutę prižiūrėti liko šešiolikametis G. Šarkos sūnus iš pirmosios santuokos. Kai vaikino suguldyti į lovas mažyliai užmigo, jis išvažiavo pas netoliese gyvenančią močiutę.
Matyt, pats likimas panoro, kad apie pusę dešimtos vakaro Gailiakiemyje pas savo draugę viešėjęs Jiezno gyventojas Jonas Mazuronis (16 m.) ir vietinis jo bičiulis Giedrius Karčiauskas (20 m.) savo automobiliu BMW sumanė nuvažiuoti į artimiausią degalinę užsipilti kuro. Pagal patentą automobilius remontuojantys vaikinai į Gailiakiemį buvo užsukę tik trumpam ir ketino netrukus vykti į Alytų, kur abu nuomojasi kambarėlį bei dirba autošaltkalviais viename garaže. Giedrius sakė, kad jis pirmasis išvydo keistą pašvaistę, gaubiančią maždaug už puskilometrio esančią jam gerai pažįstamo G. Šarkos sodybą, ir pasiūlė Jonui palėkti pasižiūrėti, kas ten darosi. Dar neprivažiavę iki įvykio vietos vaikinai suprato, jog čia kilęs gaisras rimtai gresia namui - ugnies liežuviai jau graibstė karkasinio statinio stogą, garsiai poškėjo nuo karščio sproginėjantys šiferio lakštai.
Bičiuliai nusprendė pabandyti išgelbėti bent dalį šeimininkų turto ir pribėgo prie pat namo, tačiau dirstelėję pro virtuvės langą, pamatė apie stalą susipietusius ir klykiančius mažylius. Vėliau vaikai pasakojo, kad pabudo nuo keisto garso ir pamanė, kad lauke griaudžia graustinis ir žaibuoja, nes pro langą matėsi į visas puses lakstančios kibirkštis. Tačiau į vidų plūstantys aitrūs dūmai ilgiau lovose likti nebeleido - už rankų susikibę mažyliai subėgo į virtuvę bei bandė pasislėpti po stalu. Giedrius Karčiauskas ketino į vidų patekti pro duris, tačiau jos buvo užkabintos iš vidaus, tuomet vaikinas išdaužė virtuvės langą ir pašaukęs vaikus arčiau iškėlė laukan abi mergaites. Per palangę persisvėręs Jonas Mazuronis sugriebė berniuką ir ištraukė jį iš dūmuose vis labiau skendėjusios virtuvės. Įsitikinę, kad vaikai beveik nenukentėjo, bičiuliai įsodino juos į savo automobilį ir pavėžėjo kiek toliau nuo gaisravietės, į nepavojingą vietą. Išsigandę mažyliai tyliai verkšleno, tik mažoji mergaitė grasiai sriūbavo, skųsdamasi, jog labai skauda akytes.
Palikę išgelbėtuosius automobilyje, vaikinai bėgte sugrįžo prie vis labiau įsiliepsnojančio namo ir sulipę vidun pabandė išgelbėti kuo daugiau turto. Giedrius skubiai atjungė dujų balioną, laukan išnešė atkabinęs laukujes duris, o vėliau drauge su Jonu ištempė ir dujinę viryklę. Tuo metu į gaisravietę atvažiavo ir toliau gyvenantis kitas G. Šarkos kaimynas Kęstas Asapavičius su žmona, tad sulaukę pagalbos savanoriai gelbėtojai suspėjo išnešti šaldytuvą, televizorių, kompiuterį ir spinteles. Vaikinams atrodė, kad laikas slenka labai lėtai, nes vis dar nebuvo, kaip jiems atrodė, jau kadais iškviestų ugniagesių.
Du profesionalių ugnies gesintojų ekipažai atokiame kaime, anot liudininkų, pasirodė maždaug po pusvalandžio. Namas jau degė atvira ugnimi, tad ugniagesiams teko ardyti sienų konstrukcijas. Gaisraslikviduotas maždaug per tris valandas, tačiau namas ir jame likęs turtas sudegė visiškai.
G. Šarka ir N. Cincelevičiūtė apie nelaimę sužinojo dar būdami kelyje - paskubomis parlėkę į Gailiakiemį, pirmiausiai rūpinosi išgelbėtais mažyliais. Tiek namo šeimininkas, tiek jo draugė kategoriškai neigia, jog gaisro kaltininkais galėjo tapti vaikai, nes, anot jų, gaisro židinys buvo namo išorėje. Vyriškis neatmeta galimybės, kad namas galėjo būti padegtas, nors nei jis, nei mažiau kaip prieš metus iš Vežionių čia atsikrausčiusi N. Cincelevičiūtė nežino jokių pikto jiems linkinčių priešų. Abu sugyventiniai tikino, kad su niekuo nekonfliktuoja ir jokių grasinimų nebuvo susilaukę. Autoservise dirbantis G. Šarka ketina vietoj sudegusio namo statytis naują. Kol kas padegėliai prisiglaudė pas gimines, o gaisravietę, aplink kurią klaidžioja iš tvarto ištrūkusi kiaulė su būriu paršeliu, budriai saugo ant nuodėgulių įsitaisęs šeimininko šuo.
