Vida VENCLOVIENĖ
Praėjusią savaitę į "Akistatos" redakciją paskambinęs Sventijansko kaimo (Lazdijų raj.) gyventojas pranešė, jog nuo tilto per Baltosios Ančios upę nukrito du automobiliai. "Atvažiuokit, pažiūrėkit, gal žurnalistinį tyrimą atlikit ar bent jau aprašykit įvykį" - prašė skambinusysis (pavardė redakcijai žinoma).
Baltosios Ančios upė - tikra tenykštės gamtos puošmena - teka pačia Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybės riba. Sventijansko kaimo ribose aukštus upės krantus jungia išties varganos būklės, vos gerų 2 metrų pločio medinis tiltas, be jokių turėklų. Nuo jo ir nukrito du automobiliai. Vienas nuo tilto nuriedėjo ryte, o pavakare ant upės kranto apvirtęs jau gulėjo kitas automobilis. Jiems ištraukti prireikė ir traktorių, ir daug žmonių pastangų. Tikras stebuklas, kad ir vienu, ir kitu atveju žmonės nenukentėjo, aplamdyti tik automobiliai.
Šis Lazdijų rajoną ir Druskininkų savivaldybę jungiantis tiltas, pasak vietos gyventojų, sena ir opi problema. Dabar, niauraus ir darganoto lapkričio fone, jis atrodo išties graudžiai: jokių turėklų, sijos vietomis sutvirtintos tokiais pat patręšusiais lentgaliais, o apačioje stipria tėkme srūvantys Baltosios Ančios vandenys. Tokiu tiltu net ir eiti nedrąsu, tad ką jau kalbėti apie važiavimą automobiliu.
- Jau nuo kažin kada tas tiltas čia stovi. Tiesa, buvo visai pagriuvęs, bet prieš daugiau nei dešimtį metų buvo atnaujintas, - pasakojo Sventijansko kaimo vyrai. - Tuomet Veisiejų miškų ūkis davė medienos. Žmonės patys viską tvarkė, remontavo. Naudojosi tuo tiltu ne tik kelios dešimtys Sventijansko, Bugiedos, Varviškės kaimų gyventojai, bet ir valstybės sieną saugantys Varėnos rinktinės pasieniečiai. Anksčiau pareigūnų visureigiai nuolat praūždavo tilteliu, bet dabar jau kelinti metai jiems uždrausta važinėti - nesaugu.
Šnekūs vietos gyventojai guodėsi, jog tas tiltas jiems labai reikalingas. Bugiedos, Varviškės ir kitų aplinkinių kaimų gyventojams tai vienintelis tiesesnis ir artimesnis kelias pasiekti Druskininkus: juk vaikams kasdien reikia į mokyklą, suaugusiems - į darbus. Senyvi žmonės tuo tiltu pasiekdavo Gerdašius: reikia ir į bažnytėlę, ir mirusius artimuosius kapinaitėse aplankyti. Sugriuvus tiltui tenka važiuoti aplinkiniu keliu - per elektrinę, pastatytą toje vietoje, kur Baltoji Ančia įteka į Seiros upę. Susidaro kone 10 kilometrų lankas, o ir kelias ten netvarkomas, duobėtas.
Ne vieną ir ne du kartus dėl šio tilto buvo kreiptasi ir į Lazdijų rajono valdžią, ir į Druskininkų bei Kapčiamiesčio savivaldybes, tarpininkauti sprendžiant tilto problemą buvo prašoma Lazdijų ir Druskininkų vienmandatėje apygardoje išrinkto Seimo nario socialdemokrato J. Karoso. Tačiau visi prašymai ir kreipimaisi taip ir liko be atsako, mat paaiškėjo, jog apskaičiavus, kiek prireiktų lėšų tilto remontui, o gal tiksliau - statybai, suma susidarė išties nemenka: daugiau nei pusė milijono litų. Kadangi tiltas jungia dviejų savivaldybių ribas, nei viena, nei kita nerodo iniciatyvos vykdyti tilto atnaujinimo darbus. Paprasta ir aišku - trūksta lėšų.
Suprantama, skirti pusę milijono litų tiltui, kuriuo naudojasi dvi ar trys dešimtys žmonių, - didelė prabanga, tačiau rajono ir savivaldybių vadovai turėtų pasistengti surasti gal ir kitokių būdų, kaip padėti savo žmonėms: gal vertėtų parūpinti medienos, pagelbėti reikalinga technika, sutelkti žmones ir taip bendromis jėgomis tiltą suremontuoti?
Dabar, po įvykusių nelaimių, abu tilto galai išardyti ir užtverti, bet neatsiras drąsuolių, kurie suguldys išvartytas sijas ir vėl riedės tiltu?
