Albertas ONIŪNAS
Neseniai rašėme apie nušalintus nuo darbo tris Marijampolės muitinės vadovus bei tarp jų klestėjusias intrigas, dėl kurių ir darbą dirbti nelabai kada buvo. Šios muitinės viršininkas Romualdas Gražulis tąsyk pareiškė nuomonę, kad dėl visų nelaimių, o taip pat ir dėl STT muitinės vadovų kabinetuose atliktos kratos, greičiausiai yra kalta jo pavaduotoja Onutė Žilinskienė, kuri anksčiau tik per plauką nebuvo nuteista spirito gabenimo byloje, be to, darbo metu ir darbo vietoje su bendradarbėmis gėrė šampaną, švęsdama jo, R. Gražulio, nušalinimą nuo darbo. Jau tada buvo aišku, kad pono R. Gražulio nuomonė menkai tepagrįsta faktais. Muitinės departamento vadovai paaiškino, kad O. Žilinskienės girtavimas darbe niekuo neįrodytas, taigi jo ir nebuvo. Neseniai Muitinės departamento direktoriaus V. Valicko įsakymu R. Gražulis perkeltas dirbti į Kauno muitinę, kur vadovauja penkių pareigūnų skyriui. Ar bus kokių veiksmų imtasi O. Žilinskienės atžvilgiu, paaiškės, kai ji grįš į darbą po atostogų ir gydymosi. Tuo tarpu O. Žilinskienė panoro, kad ir jos nuomonė apie dabar jau buvusį viršininką R. Gražulį bei padėtį Marijampolės muitinėje būtų išklausyta.
Pasak O. Žilinskienės, su R. Gražuliu niekada nebuvo atviros konfrontacijos, tik mandagus, kolegiškas bendravimas. Tik pastaruoju metu ji pajuto viršininko priešiškumą. Kai jis buvo nušalintas nuo darbo ir per teismus į darbą sugrįžo, panaikino ir kruopščiai patikrino visus sprendimus, kuriuos ji priėmė, kai ėjo viršininkės pareigas. Tačiau tuo pat metu jis pasirašė savo pavaduotojos charakteristiką, kurioje O. Žilinskienę apibūdina tik iš teigiamos pusės. Pernai jai už gerą darbą įteiktas Padėkos raštas, kurį taip pat pasirašė R. Gražulis. Pradėjusi dirbti Marijampolės muitinėje O. Žilinskienė prieš tai pasitarė su šios muitinės vadovu R. Gražuliu ir gavo jo pritarimą. Moteris sako niekada nenorėjusi tapti muitinės viršininke, ją visiškai tenkina ir pavaduotojos pareigos, todėl niekada jokių veiksmų dėl tolesnės savo karjeros nesiėmusi.
Labiausiai O. Žilinskienę papiktino vadinamasis šampano skandalas. Juolab kad ji dėl sveikatos būklės apskritai negalinti vartoti jokio alkoholio ir to nedaranti. O. Žilinskienė sako tą dieną žinojusi, kad yra atvykusi kažkokia komisija, tačiau apie jokias kratas iš anksto informacijos neturėjusi. Ir net STT agentams išvedant iš administracinio pastato jos kolegą, kitą muitinės viršininko pavaduotoją Z. Kriščiūną, nesupratusi, kad jis yra sulaikomas, todėl nebuvo jokio pagrindo ką nors švęsti. Darbo pabaigoje moterys Juridiniame skyriuje gėrė kavą. Ar buvo dar kas nors su kava geriama - O. Žilinskienė nežino, bet mano, kad nieko nebuvo.
1993 metais Latvijos piliečiai per Joniškio postą Lietuvon įvežė ir tranzitu per Lazdijus norėjo išvežti spiritą. Tai jie darė legaliai, krovinį deklaruodami, ir Lietuvos įstatymų nepažeidė. Dėl formalių priežasčių tas spiritas ir jo vežėjai Lazdijų poste buvo sulaikyti, tačiau O. Žilinskienė priėmė nutarimą jį gražinti. Tada latviai tą spiritą bandė išvežti per Kybartų postą ir vėl buvo sulaikyti. O. Žilinskienė sako net nežinojusi, kas tam sulaikymui vadovavo - R. Gražulis ar kas kitas. Vėliau buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo, kur paaiškėjo, kad O. Žilinskienė jokių nusikaltimų nėra padariusi. Po to O. Žilinskienė padavė valstybę į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo ir prisiteisė nemažą sumą. Taškai šioje istorijoje jau seniai sudėti ir jokioms naujoms interpretacijoms nėra pagrindo.
