Žilvinas VIZGIRDA
Turbūt dabar nėra nė dienos, kad negautume pranešimų iš užsienio apie nusikaltimus įvykdžiusius ar jau nuteistus lietuvius ar kitų tautybių mūsų šalies piliečius. Lietuviai amfetaminu ir kitais narkotikais užvertė visą Europą, siaubia juvelyrines parduotuves, prigamino milijonus netikrų eurų, pardavinėja ginklus, žagina ir žudo. Apie daugelį tokių nusikaltimų mes jau informavome anksčiau, o apie kitus, labiausiai išgarsėjusius šiemet, rašome šiame straipsnyje. "Akistata" taip pat nusprendė pasidomėti, kokie buvo ankstesnių laikų emigrantai. Sužinojome, kad ir karo metais, ir anksčiau į Vakarus išvykę lietuvaičiai irgi ne vien tik poeziją skaitė ir rūtų vainikėlius pynė. Bet apie viską iš eilės. Pradžioje - šių dienų aktualijos.
Samdomi žmogžudžiai iš Žemaitijos
Šis nusikaltimas buvo įvykdytas daugiau nei prieš 10 metų - 1997 metų sausio 17 dienos vidurdienį Maskvoje.
Sprogimas nugriaudėjo prie Matulinskos gatvės 24-ojo namo, kuriame buvo įsikūrusi skandalingojo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjo Genadijaus Dzenio vadovaujama firma. Lietaus vamzdyje įdėta bomba sprogo, kai G.Dzenis, lydimas dviejų asmens sargybinių, atvyko į biurą.
Šis nusikaltimas laikomas vienu įžūliausių, nes, be minėtosios ir kelių kitų komercinių firmų, tame pastate įsikūręs ir vienas iš Maskvos milicijos skyrių bei karinis komisariatas.
G.Dzenis žuvo iškart, jį lydėjęs asmens sargybinis mirė tuoj po sprogimo. Kitas sužalotas sargybinis pateko į ligoninę.
Bylą tyrę Rusijos teisėsaugininkai 2003 metų pabaigoje ją perdavė Lietuvos pareigūnams
Šioje byloje nusikaltimo organizatoriais pareigūnai buvo įvardiję buvusį Žemaitijos nusikalstamo pasaulio "autoritetą", Vincą Šilį (40 m.) bei sunkių nusikaltimų vykdytoją šiaulietį Artūrą Kibildį. Pastarasis nuo nepagydomos ligos 2005-ųjų kovo pabaigoje mirė kalėjimo ligoninėje.
Pareigūnai įtarė, kad nužudyti Rusijos verslininką A.Kibildžiui 1996 metų rugsėjį pasiūlė V.Šilys. Jis savo kaltės nepripažino.
V.Šilys Šiaulių apygardos teisme buvo išteisintas dėl dviejų asmenų nužudymo organizavimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sprogdinimo organizavimo ir tyčinio turto sugadinimo. Šioje byloje buvo išteisintas ir 43 metų Arvydas Juškevičius.
Jų išteisinimą užprotestavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, kuris prašė Apeliacinio teismo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl V.Šilio ir A.Juškevičiaus išteisinimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas prokuratūros skundą atmetė ir V.Šilio ir A.Juškevičiaus išteisinimą paliko galioti.
Rusijos pareigūnai mano, kad politiko padėjėjas G.Dzenis nužudytas dėl finansinių reikalų, nesutarimų tarp verslo partnerių ar konkurentų.
V.Šilį su Rusija siejo seni verslo ryšiai, padėję jam susikrauti kapitalą. Dar nuo 1990 metų tuomet Telšiuose gyvenęs V.Šilys palaikė glaudžius santykius su Rusijos nusikaltėliais.
Pačiam G.Dzeniui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, inkriminuojami keli nusikaltimai, bet vėliau tyrimai nutraukti.
Lietuvos tyrėjai yra sakę, kad G.Dzenio nužudymo motyvai galėjo būti pinigai bei bendras interesas toliau veikti su Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis.
Nuosprendis sušvelnėjo
Apeliacinį skundą teismui pateikęs Laisvūnas Jurys prašė iš naujo ištirti kai kurias bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliantas neneigė dalyvavęs padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau tvirtina, jog tai padarė ne savo noru, o dėl dabar jau mirusio ir šioje byloje minimo A.Kibildžio grasinimo susidoroti su jo šeima.
Lietuvos apeliacinis teismas sušvelnino nuteistajam paskirtą 17 metų laisvės atėmimo bausmę ir ją sutrumpino 2 metais, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis padėjo išaiškinti šį sunkų nusikaltimą. Apeliacinis teismas konstatavo, jog skirdamas bausmę 37 metų L.Juriui pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo bausmės skyrimą, todėl skyrė per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pripažino lengvinančia aplinkybe anksčiau neįvertintą faktą, jog L.Jurys prisipažino padaręs nusikaltimus ir padėjo išsiaiškinti kitą asmenį, dalyvavusį nužudant G.Dzenį ir jo asmens sargybinį, todėl sušvelnino jam bausmę iki 15 metų. Apeliacinio teismo nuomone, net ir labai sunkius nusikaltimus padarę asmenys turi būti skatinami prisipažinti ir į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bausmes.
L.Jurys taip pat prašė teismo į bausmės atlikimo laiką įskaityti ir jo sulaikymą JAV, tačiau teismas nustatė, jog jis buvo sulaikytas ne dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų prašymo ir ne dėl šiuo nuosprendžiu nagrinėjamo nusikaltimo, o už kitą nusikaltimą, kuris buvo padarytas JAV.
Kitam nuteistajam - vilniečiui Alvydui Veličkai - palikta galioti nuosprendžiu paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Mafijos krikštatėvio galas?
Lietuvos pilietis Artūras Brė (31 m.) praėjusių metų pabaigoje buvo nuteistas Šiaurės Vokietijoje Rostoko mieste. Rostoko raudonųjų žibintų kvartalų karaliumi ir šio miesto mafijos krikštatėviu tituluojamam A.Brė teismas skyrė 6 metus laisvės atėmimo ir 90 tūkst. eurų baudos.
A.Brė Vokietijoje gyvena nuo 1989 metų. Tikroji jo pavardė - Paščenka. Ją jis pakeitė po santuokos su Vokietijos piliete, pasirinkdamas žmonos pavardę.
Kriminalistai tik pradėję sekti A.Brė suprato, kad užčiuopė organizuotą nusikaltėlių gaują. Todėl buvo sudaryta 30 pareigūnų komisija, kuri ėmė planuoti smūgį nusikaltėliams. Gaują sekė net 6 metus ir galbūt būtų sekę dar, tačiau pareigūnai gavo žinių, kad A.Brė ruošiasi išvažiuoti iš Vokietijos. Tada nieko nelaukiant prasidėjo areštai ir kratos. 340 pareigūnų sulaikė 21 įtariamąjį, tarp kurių buvo 13 vokiečių, 4 ukrainiečiai, 3 lietuviai ir žydas. Konfiskuota 43 tūkst. eurų grynaisiais ir 430 tūkst. banko sąskaitose, keli automobiliai, brangenybių.
Prokuratūra gaujai pateikė daugybę kaltinimų, tačiau iki teismo daugumos jų nebeliko. Todėl ir šio skirsnelio pavadinimas su klaustuku. Teismas dar kartą parodė, kad mafija nenugalima.
Bausmė visiems susitarus
Rostoko vyriausiasis prokuroras Peteris Lukemanas paskelbė, kad gauja į Vokietiją iš Rytų Europos atgabeno mažiausiai 56 moteris ir privertė jas dirbti prostitutėmis. Beveik pusė jų - 24 - buvo iš Lietuvos. Gaujai buvo pateikti kaltinimai plovus pinigus, vogus automobilius ir pardavinėjus narkotikus. Vyrai taip pat buvo kaltinami nužudžius 2 žmones, reketavus restoranus, diskotekas, soliariumus. Reikalaudami pinigų banditai padeginėjo pastatus. Duoklę reketininkams mokėjo ne tik restoranų ar viešnamių savininkai, bet ir sportininkai, artistai. Brė pavardė Šiaurės Vokietijoje sukeldavo siaubą, tad daug nesvarstę reketuojamieji atverdavo pinigines.
Tačiau prasidėjus teismui ėmė aiškėti, kad smūgio organizuoti nusikaltėliai nepatirs. Nebent uodo įgėlimą. Iš 20 kaltinimų plovus pinigus teisme pavyko įrodyti vos vieną, iš 150 kaltinimų reketu teisme liko tik 2. Artūrui Brė, arba Paščenkai, galop buvo tik pateiktas kaltinimas dėl prostitučių gabenimo į šalį, automobilių vagysčių ir futbolininko reketavimo. Prasidėjo Vokietijos teismuose įprastos derybos: prokurorai pasiūlė A.Brė, jeigu jis prisipažins esąs kaltas, 6 su puse metų bausmę. Jo advokatai prašė, kad bausmė nebūtų ilgesnė kaip 6 metai, ir kad prokuratūra atsisakytų kaltinimo organizuotu nusikalstamumu. Sutarus ir dėl piniginės baudos buvo sukirsta rankomis ir teismo procesas užbaigtas.
Keli kiti A.Brė bendrininkų nusikaltimai nagrinėjami kituose teismuose, o pats mafijos vadas atlieka bausmę.
Kitame numeryje rašysime apie lietuvių nusikaltimus Europoje ir už Atlanto, taip pat spausdinsime buvusio Čikagos policijos kriminalinio skyriaus detektyvo Roberto Skuodžio prisiminimus apie lietuvių mafiją Čikagoje
