Aurelija Žutautienė
Vilnietis Andrejus Dorofejevas (17 m.) per plauką išvengė kaltinimo dėl žmogžudystės. Laimė, vaikinas, kuriam per kivirčą jis perdūrė širdį, pasveiko ir neseniai sugrįžo iš ligoninės. Tačiau pasakojimas ne apie tai, o apie Pagirių gyvenvietės bendruomenę, kuri turi ypatingą teisingumo jausmą - dar truputį "pasitobulinus", nebereikės ir policijos.
Anūkėlis
Andrejus Dorofejevas mokėsi Vilniaus 2-ojoje internatinėje mokykloje. Ten pat, kur ir daugelis tėvų "primirštų" vaikų. Tačiau, anot Vilniaus rajono prokuratūros prokuroro Kazio Paplavuchino, vaikinas nebuvo apleistas - juo labai rūpinosi ir globojo senelė, tėvo mama. Po pamokų ar per išeigines vaikinas, kur buvęs, kur nebuvęs, - vis pas močiutę Pagiriuose. Beje, Andrejui suaugus, močiutei rūpesčių padvigubėjo - reikėjo saugoti anūkėlį nuo jo girtuoklio gimdytojo įtakos. Mat tėvas (arba vyresniųjų draugų kompanija) nepilnametį dažnai išsiviliodavo prie artimiausio alubario ar kioskelio.
- Andrejus - visas mano džiaugsmas, visa paguoda, - "Akistatos" žurnalistams jau po visų Pagirius pašiurpinusių įvykių tvirtino močiutė. - Jis man ir lysvę sukasdavo, ir vandens šiltadaržiui iš ana ten srovenančio upeliuko prinešdavo. O kad jau taip atsitiko, tai vaikino draugai kalti. Ir tėvas, nuo mažumės rodęs negerą pavyzdį...
Už močiutę!
Tą vasario mėnesio vakarą A. Dorofejevas tylutėliai užvėrė namų duris - už namo kampo jau laukė linksma kompanija. Artimiausias "taškas", šalia kurio vakarais nuolat būriuojasi dykinėjančių pagiriečių pulkai, yra visai šalia Dorofejevų medinuko (tai kitame nemažo sklypo gale stovinti mūrinė parduotuvėlė). Tiesa, į parduotuvėlę įeinama ne iš Dorofejevų kiemo, o visai iš kitos gatvės. Tačiau akyla močiutė pro langą pasižvalgydavo, ar tik aplinkui "tašką" nesisukioja josios Andriukas.
Nužiūrėjusi, kad šalia parduotuvės su kompanija sukiojasi ir josios anūkas, močiutė tą kartą nutarė trūks plyš jį parvesti namo. Ėjo, ėjo įsikibdama tvoros, o kai išvydo Andrejų nelabai blaivų, tai taip ir žnegtelėjo ant žemės nualpusi. Ką darys "vyrai". Pakėlė bobutę ant rankų ir neša vidun, į trobą. Paguldė ant lovos, užklojo. Gal dar kokią tabletę burnon įkišo. O kai močiutė ėmė pamažu atsigauti, visi vienas paskui kitą iškurnėjo atgal, prie "taško". Štai tada ir prasidėjo pirmasis pagiriečių "teismas". "Chebra" užsipuolė Andrejų, kam šis paliko be priežiūros nualpusią savo močiutę.
Pirmiausia Andrejui namų duris norėjo užstoti toks Kęstutis Babraitis (20 m.). Sėdėsi atseit su močiute, ir viskas! Andrejus neklausė. Paskui dar kažkuris bandė užtarti senolę, tačiau nepadėjo - visa kompanija iššurmuliavo atgal prie parduotuvės. O galiausiai turbūt vyrai pradėjo pliektis nė patys nesuprasdami už ką. K. Babraičio grubiai varomas namo Andrejus nepasidavė ir lenktiniu peiliuku dūrė šiam į širdį. Iš to įkarščio Kęstutis pamanė, kad peilis perrėžė tiktai jo drabužius. Tačiau pabėgėjęs kelis žingsnius susmuko be sąmonės. Tiesiai į širdį sužeistą pagiriškį reanimavo ir ilgiau nei mėnesį gydė Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės medikai.
Ir už Kęstutį!
Pamatęs, kas atsitiko, Andrejus atsikvošėjo. "Negerai išėjo, - pamanė. - Ir močiutę susargdinau, ir draugą nudūriau! Einu į policiją - tegul sodina!"
Tačiau vaikinui buvo lemta pirmiau patirti pagiriškių surengtą "linčo teismą". Kol septyniolikmetis susigūžęs pakiemiais slinko į Pagirių nuovadą, esančią kitame gyvenvietės gale, jį tylutėliai sekė budri akis. Niekieno nekliudomas atėjo Andrejus prie nuovados, truktelėjo duris, pasibeldė. Dar palaukė, pavaikščiojo aplinkui langus, tačiau nuovada kaip tyčia buvo užrakinta. Pagirių apylinkės inspektorius Rolandas Vaičiūnas žurnalistei tvirtino: "Sutapimas ir nelaimė, kad tada, be dešimties minučių aštuntą vakaro, budėtojas buvo išvykęs į kažkokį iškvietimą". Andrejaus, kuriam nepavyko atsiduoti policijai į rankas, jau laukė keturi ne juokais įniršę pagiriečiai.
- Še tau! Še už Kęstutį! - lupo vyrai septyniolikmetį.
Kol kas prokuratūra neskelbia "linčo teismą" surengusiųjų pavardžių. Tačiau bausmė buvo sunki: po jos Andrejus pateko į Traumatologijos skyrių, kur, be daugybės viso kūno sumušimų, gydėsi ir sulaužytą nosį.
Apylinkės inspektoriaus R. Vaičiūno teigimu, Andrejus dar "gana neblogas, pataisomas vaikinas". O štai nukentėjėlis Kęstutis policijai žinomas: teistas už įvykdytą plėšimą, išgeriantis, neprižiūrintis savo šunų, chuliganaujantis. Šiuo metu jo byloje 4 dar galiojantys pažeidimai. Nepaisant to R. Vaičiūnui atrodo, kad "linčo teismo" rengti neįgaliotas nė vienas - nei "blogiukai", nei absoliutūs "geriečiai". Vilniaus rajono prokuratūros vienas iš vadovų Kazys Paplavuchinas "Akistatai" teigė, kad Andrejui už kūno sužalojimą, padarytą Kęstučiui, iškelta baudžiamoji byla. Jei teismas neperkvalifikuos kaltinimo, gresia iki 5 metų kalėjimo. Šiandien paklydėlis anūkėlis pavyzdingai lanko amatų mokyklą, reguliariai atvyksta į apklausas ir pagaliau klauso močiutės. O kiemo gale, greta "taško", vis dar šurmuliuoja pagiriečių kompanijos. Ten pat aptikome ir ką tik pasveikusį K. Babraitį.
