Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policijos komisariato Kriminalinės paieškos pareigūnai neprisimena per pastaruosius kelerius metus turėję ieškoti pradingusių be žinios tolimųjų reisų vairuotojų, oficialiai įsidarbinusių kurioje nors įmonėje. Esą jei kuris vairuotojas ir "užgastroliuodavo" ar būdavo ištiktas kokios bėdos, visuomet pirmieji apie tai sužinodavę jų darbdaviai. O pastarąjį mėnesį Marijampolės kriminalistams teko ieškoti net dviejų be žinios pradingusių vairuotojų. Abu vyrai - iš skirtingų darboviečių, prapuolę skirtingomis aplinkybėmis.
Po dviejų savaičių - nežinia
Marijampolietis Mantautas K. (42 m.), trijų vaikų tėvas, spalio 31 dieną įmonės krovininiu automobiliu "Renault" su priekaba išvyko į Daniją. Danijoje pristatė medienos gaminius ir apsistojo, kaip buvo suplanavęs, Vokietijoje. Pasiruošęs naują krovinį (šįkart - dėvėtų drabužių siuntą) vyras, kelionėje užtrukęs lygiai dvi savaites, žmonai mobiliuoju telefonu pranešė, kad po dviejų parų jau bus namuose. Tomis pačiomis dienomis Mantautas telefonu bendravo ir su savo įmonės direktoriumi, kuriam pranešė apie sėkmingą kelionės dalį. Netrukus vairuotojo žmona sunerimo, kai vyras jai neatsakė į telefonu pasiųstą žinutę. Dvi dienas moteris bandė prisiskambinti sutuoktiniui, tačiau jo ryšio priemonė tylėjo, nors signalas pašnekovą kvietė. Blogos nuojautos kankinami Mantauto artimieji apie savo nuogąstavimus pranešė jo bendradarbiams. Šie, taip pat nesėkmingai pabandę susisiekti su vairuotoju, po geros savaitės kreipėsi pagalbos į policiją.
Aptiktas Vokietijos kalėjime
Kaip sakė Kriminalinės paieškos pareigūnai, pirmiausia buvo susisiekta su muitinėmis, kuriose turėjo pasirodyti ir būti užfiksuotas iš Vokietijos grįžtantis lietuvis. Jokių duomenų nebuvo aptikta. Pareigūnai pradėjo domėtis visomis įmanomomis dingimo versijomis ir tikėjosi kokio nors pranešimo iš Vokietijos ar Lenkijos kolegų, tačiau jokių žinių taip pat nesulaukė. Kol tarptautiniais keliais pradėjo "vaikščioti" oficialūs teisėsaugininkų parengti dokumentai, Mantauto sesuo, paskaičiavusi, kad jau praėjo lygiai mėnuo nuo mįslinga tapusios brolio kelionės pradžios, nerimaudama pati paskambino į Lietuvos ambasadą Vokietijoje. Šios įstaigos darbuotojai, supratę dingusiojo artimųjų būseną, geranoriškai padiktavo moteriai vienos vietinės įkalinimo įstaigos telefono numerį ir patarė pabandyti prapuolenio paieškoti joje. Tik susisiekusi su vokiečių kalėjimo darbuotojais marijampolietė pagaliau išgirdo šykščią, bet guodžiančią žinią - Mantautas K. sulaikytas ir dienas leidžia izoliuotas. Niekas nepaaiškino, už ką ir kiek laiko bus įkalintas lietuvis.
Nors dabar jau aišku, kad Mantautas gyvas ir sveikas, jo artimuosius bei darbdavį tebeslegia nežinia. Marijampolės teisėsaugininkai iš savo patirties žino, kad užsienio kolegos, anksčiau operatyviai pranešindavęs apie užsienyje sulaikytus lietuvius, pastaruoju metu tokią informaciją kažkodėl pradėjo vilkinti. Kriminalinės paieškos pareigūnai linkę tikėti Mantauto K. sesers perduotomis naujienomis, tačiau galutinai tuo įsitikins ir dingusiu paskelbto marijampoliečio oficialią paiešką nutrauks tik gavę oficialų Interpolo darbuotojų pranešimą, patvirtinantį, jog ieškomas vyras tikrai sulaikytas.
Ilga kelionė į alaus gamyklą
Kiek kitokiomis aplinkybėmis neseniai buvo surastas porą savaičių dingusiu be žinios laikytas vilkaviškietis Arnistas A. (52 m.), taip pat Marijampolėje esančios tarptautinių pervežimų bendrovės vairuotojas. Vyras, prieš išvykdamas į Penzos miestą (Rusija), bendrovėje buvo įsidarbinęs vos prieš kelias dienas, taigi gavęs pirmąją užduotį. Įmonės krovininiu automobiliu "Renault" su priekaba Arnistui buvo patikėta nugabenti į Penzą dalį alaus gamybos įrangos (kitos dalys ne tuo pačiu metu buvo išgabentos kitais aštuoniais automobiliais). Vienuolika dienų vilkaviškietis telefonu informavo savo darbdavį apie kelionės nuotaikas. Žinota, kad net devynias dienas Arnistas su kroviniu buvo priverstas laukti, kol galėjo kirsti Latvijos ir Rusijos valstybinę sieną. (Būtų buvę patogiau Penzą pasiekti per Baltarusiją, tačiau pagal tenykštę tvarką krovinius privalo lydėti vietos apsaugininkai, o tai lietuviams yra brangu.) Minėtą sieną pagaliau įveikusio Arnisto ryšys su jo įmonės vadovu galiausiai nutrūko.
Pirmojoje stotelėje "užlūžo"...
Tarptautinių pervežimų bendrovės darbuotojai, dėl pradingusio vairuotojo kreipęsi į Marijampolės policiją, bet beveik nesitikėdami sulaukti kokių nors žinių, jei patys nepakrutins nė piršto, įprastu maršrutu į Penzą leidosi lengvuoju automobiliu. Rūpėjo ir nežinia kur prapuolęs vairuotojas, ir verslo partnerių laiku nepasiekęs brangus krovinys. Atvykę į Pitalovo miestą, kuris, įveikus Latvijos teritoriją, laikomas pirmąja ilgesnio sustojimo vieta Rusijoje, marijampoliečiai prapuolenį surado. Vyras buvo tiesiog "užgastroliavęs". Iki Penzos jam buvo belikęs kelių šimtų kilometrų kelias. Kriminalinės paieškos pareigūnai tokią istorijos atomazgą laiko laiminga ir džiaugiasi, kad ieškotas žmogus atsirado gyvas bei sveikas. Ar laimingi vaikėziškai pasielgusio pusamžio Arnisto darbdaviai, nė klausti nereikia...
