Lietuviai užsienyje nuogi viešose vietose nešoka ir nesišlapina ant svarbių valstybinių pastatų, tačiau kai kuriais blogais įpročiais, poelgiais bei tautos tradicijomis varo siaubą vietos gyventojams.
Laukiniai, klaidžiojantys po Anglijos miškus ir renkantys žvėrių maistą - grybus bei uogas. Vandalai, gaudantys žuvis ir jas valgantys. Girti ir pavojingi braidžiojantys Europos didmiesčių gatvėmis su kišenėse slepiamais peiliais. "Asocialai" be gyvenamosios vietos, nakvojantys po Ispanijos tiltais arba bankomatų prieigose. Štai tokį lietuvių paveikslą kartais piešia kitų šalių spauda arba apie tai garsiai kalba užsieniečiai.
Ambasadų darbuotojai skuba nuraminti, jog tai - labiau pavieniai atvejai, nesugebantys užgožti darbščios, tvarkingos ir ramios tautos įvaizdžio.
Prieš metus rezonansą Didžiojoje Britanijoje sukėlė britų spaudoje pasirodę straipsniai apie tai, kad alkani lietuviai ir lenkai masiškai galabija gulbes, išgaudo žuvis ir jas suvalgo.
Lietuvos ambasados Londone darbuotojas Andrius Visockis mano, jog kaltinimai buvo pagrįsti tik iš dalies. Anot pokalbininko, vargu ar lietuviai gulbes ruošė pietums - šie paukščiai ir pas mus laikomi tauriais bei neliečiamais.
Jis priminė, kad Didžiojoje Britanijoje yra tradicija ir reikalavimas kanaluose, ežeruose ir upėse pagautas gėlavandenes žuvis paleisti į vandenį. Britai žvejoja tik dėl sportinio intereso, todėl sužinoję apie lietuvius, kepančius sužvejotą laimikį, prilipdo jiems vandalų etiketę.
Dar keistesnis jiems atrodo mūsų pomėgis grybauti ir uogauti Anglijos miškuose. Yra buvę, jog lietuvių grybautojus ir uogautojus iš miškų vaikė britų inspektoriai, įsitikinę, jog emigrantai vagia žvėrelių maistą.
A. Visockio teigimu, apie rytų europiečius (rusus, lenkus, lietuvius, latvius ir t.t.) dauguma anglų policininkų yra susiformavę stereotipinį vaizdą - vairuoja išgėrę (britams tai kelia šiurpą) ir nešiojasi peilius.
Ambasada nesidomi lietuvių sulaikymo Anglijoje priežastimis, ir gali skelbti apie tai tik patiems sulaikytiesiems sutinkant. Dėl šios priežasties neaišku, už ką mūsų emigrantai baudžiami ir dėl ko sulaikomi. Per šiuo metus Jungtinėje Karalystėje, ambasados duomenimis, buvo sulaikyti 42 tautiečiai.
Lietuvos ambasados Ispanijoje trečiasis sekretorius Mindaugas Gabrėnas konstatavo, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo atvejų, kuomet lietuviai (pasitaiko net nepilnamečių) Ispanijos oro uostuose sulaikomi iš Pietų Amerikos valstybių gabenant narkotines medžiagas. Už tokio pobūdžio nusikaltimus Ispanijoje yra taikomos ypač griežtos bausmės.
Ispanijos miestų gatvėse pilna benamių lietuvių. Jie į ambasadą užsuka gana dažnai, ypač atšalus orams. Neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos tautiečiai glaudžiasi nakvynės namuose, bankomatų nameliuose arba tiesiog gyvena po tiltais. Tačiau įdomiausia, kad tik retas iš jų nori grįžti į Lietuvą. Daugumai toks gyvenimo būdas yra priimtinas.
Tarp labiausiai paplitusių lietuvių įvykdomų nusikaltimų Ispanijoje būtų galima paminėti smurtavimą šeimoje (pasitaiko atvejų, kad dėl smurtaujančios sutuoktinės ar sugyventinės skundžiasi vyrai), pasipriešinimą policijos pareigūnams, vagystes bei plėšimus.
Per 2007 metus Lietuvos ambasadai Madride buvo pranešta apie beveik 300 sulaikytų Lietuvos piliečių. Šiais metais tokių pranešimų gauta jau per 100. Per mėnesį ambasada vidutiniškai informuojama apie 25-30 piliečių sulaikymo atvejų.
Ispanijos įkalinimo įstaigose šiuo metu yra apie 230 Lietuvos piliečių.
Vokietijoje ir Norvegijoje esančių ambasadų statistikoje nepadorių lietuvių poelgių neužfiksuota.
Vokietijoje vien per šiuos metus sulaikyta daugiau nei 200 lietuvių. Priežastys - plėšimai, vagystės, chuliganizmas, narkotikai ir pan.
Norvegijoje esančioje ambasadoje dirbanti Laura Dilytė pasakojo, jog pernai vasarą šalyje siautė organizuotos nusikalstamos grupuotės iš Lietuvos. Regioninėje norvegų spaudoje apie tai buvo nemažai rašyta. Nepaisant to, tikino L. Dilytė, norvegai mūsų emigrantus vertina už darbštumą ir nusikaltėlių tauta nelaiko.
