Praėjusio penktadienio rytą per radiją skambėjo grėsmingas pranešimas: „VSD primena, kad visi asmenys, kurie iš A. Drižiaus yra gavę, jo teigimu, slaptą medžiagą ar kitokio pobūdžio slaptą informaciją, privalo ją nedelsdami perduoti VSD arba Generalinei prokuratūrai“. O kadangi radiją rytą daug kas klausosi viena ausimi, pusryčiaudami ir pan., tai neretas labiau įsidėmėjo faktą, kad A. Drižius štai dabar sėdi cypėje, ir šį perspėjimą: „Už neteisėtą disponavimą valstybės paslaptį sudarančia informacija Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė“.
Tą nelemtą penktadienio rytą galėjo atrodyti, kad mes gyvename vienoje kaimyninėje valstybėje ir kad burzgiantis VSD traktorius yra „Belorus“ markės, o juk kai kam dar neišblėso ir sovietinių laikų prisiminimai. Galėjai pamanyti, kad jeigu tau į rankas pateko dar nekonfiskuotas „Laisvo laikraščio“ egzempliorius (kuriame juk yra valstybės paslaptis!), tai neduok Dieve tau ten ką nors perskaityti, nesgi dar, ko gero, įsiminsi, paskui kam nors papasakosi (iš neatsargumo, o gal iš girtumo, juolab kad pats nežinai, kas ten paslaptis, o kas ne), o tai bus neteisėtas valstybinės paslapties platinimas, ir tada tapsi valstybinio masto nusikaltėliu!
Grėsmė
Iki ko buvo siūloma smukti mūsų visuomenei tą rugsėjo 8-osios rytą?! Ar tai įsivaizduojama kokioje nors Vakarų Europos valstybėje – kad staiga vieną rytą visi sužino apie konfiskuotą laikraščio tiražą ir yra Saugumo per radiją gąsdinami bausmėmis dėl disponavimo valstybine paslaptimi? Gal ir įmanoma, jeigu tai būtų susiję su tuoj pat gresiančia didelio teroristinio išpuolio galimybe. O kas gi grėsė tos dienos rytą Lietuvos Respublikai? A. Paulausko ryšių su lošimo bendrove paviešinimas? O gal grėsė Saugumo, vadovaujamo A. Pociaus, teroras?
Žinoma, tik įkaitusiai galvai galėjo atrodyti, kad tą rytą Lietuvai kas nors rimto grėsė. Tik kieno ta įkaitusi galva? Labai greitai paaiškėjo, kad gyvename vis dėlto laisvoje šalyje, žiniasklaida neišsigando pateikti „Laisvo laikraščio“ to numerio publikacijas – ne tik kurią nors vieną. Daugelis tik tada ir ėmė skaityti šį leidinį.
Į klausimą, kas dedasi Valstybės saugumo departamente ir aplink jį, sunku atsakyti. „Lietuvos ryto“ bendrovės leidžiamas savaitraštis „Ekstra“ išspausdino straipsnį, kuriame teigiama, kad A. Januška ir D. Jurgelevičius per kitą asmenį gali būti veikiami užkulisinių Rusijos interesų. Pats „Lietuvos ryto“ dienraštis prabilo priešingai: A. Januška ir D. Jurgelevičius esą patriotai, kurių veikla Rusijai anaiptol nekelia pasitenkinimo.
Apie patį VSD žiniasklaidoje ir ypač internete galima rasti prieštaringiausių nuomonių. Sklando visokie gandai ir anoniminiai demaskavimai. Vieni viešai teigia, kad „anonimai bando bent kiek praskleisti saugumo institucijos išsigimimo užkulisius“, kiti – priešingai: kad Saugumo departamentą, siekiantį daryti sveiką reformą, bandoma diskredituoti juodosiomis technologijomis. Ir iš visų pusių kyšo įtarimai buvusių kagėbistų ir dabartinės Rusijos, t.p. ir Uspaskicho, slaptais kėslais. Ir ši sumaištis plinta septynioliktais nepriklausomybės metais – vaizdas apverktinas. Iš šio drumsto vandens ir gali kilti reali grėsmė.
„Laisvas laikraštis“
Dėl „Laisvo laikraščio“ yra aiškus bent jau vienas dalykas: tai – pakirsto paksizmo atsakas Lietuvai. Juk pasitraukdamas iš prezidento posto R. Paksas grasino, kad bus paviešinta visa aukščiausių sluoksnių korupcija. Tai štai dabar ir „viešina“. O paksizmo veikimo principas, priminsiu, yra toks: visi valdžios sluoksniai yra iš esmės korumpuoti, todėl mažų permainų čia jau nebeužtanka (taip prezidentinio skandalo metu dėstė R. Pakso šalininkas J. Veselka) – reikia urmu nušluoti visus, daryti revoliuciją, tiksliau, šliaužiantį perversmą, ir visą valdžią imti į rankas dorajam gelbėtojui R. Paksui ir jo šalininkams. Tai ir buvo siekiama padaryti.
Dabar jau tos viltys sužlugusios, bet propagandinė mašina, kuria siekiama diskredituoti visus Lietuvos valdžios sluoksnius ir beveik visus politikus (išskyrus, žinoma, paksininkus), tebeburzgia. Galbūt galima įtarti, kad šiam burzgimui talkina ir vieno užsienio diversinė žvalgyba ar pasitelkiamos kokios kitos neteisėtos priemonės. Jeigu VSD vadovai turėjo rimtų įtarimų, kad taip ir yra, ar jie turėjo sėdėti sudėję rankas? Žinoma, ne – todėl gali būti pateisinama (jeigu tikrai būta rimto pagrindo) krata redakcijoje ir laikraščio redaktoriaus apklausa, bet anaiptol ne jo laikymas areštinėje per naktį ir juolab – ne laikraščio tiražo konfiskavimas.
Pastarasis veiksmas galėjo sukelti dar ir kitokių įtarimų – kad VSD traktorius blefuoja ir iš tikrųjų Saugumui rūpi ne straipsnis apie politikų korupcija, o kitas straipsnis – apie VSD. Žiniasklaidoje buvo tuoj pat pranešta, kad vieno straipsnio antraštė skelbia: „V. Pociūną nužudė VSD darbuotojai“. Iš tikrųjų antraštė buvo dar „gražesnė“: „V. Pociūną nužudė VSD nusikaltėliai“. Jau ne pirmą kartą „Laisvas laikraštis“, desperatiškai siekdamas atkreipti į save dėmesį, skelbia brutalius kaltinamuosius nuosprendžius. Tačiau paskaičius tą straipsnį paaiškėja, kad įrodymų apie žudikus „nusikaltėlius“ skysta: operuojama įtartinomis prielaidomis, kaip didžiausias autoritetas cituojamas susikompromitavęs paksizmo šulas R. Ačas.
O bėda dar ir ta
O bėda dar ir ta, kad toji propagandinė paksizmo mašina pastaruoju metu burzgė nepajudėdama iš vietos, o dabar tai juk tikrai važiuos (ar į bedugnę, ar ne – paaiškės vėliau). Po saugumiečių padarytos reklamos „Laisvam laikraščiui“ šį bulvarinį leidinį ims uoliau skaityti vadinamasis žmogus iš gatvės (ir iš kluono) ir samprotaus taip: „Sakiau, kad jie visi vagiai ir svolačiai – va, žiūrėk, matai, kas čia parašyta. Matai, o visas tas pypt-pytp elitas, kartu su visais Lietuvos rytais ir televizijom dengia visą tą pypt-pytp mafiją.“
Bėda čia dar ir ta, kad, logiškai galvojant ir iš akies skaičiuojant, ir turint galvoje, kad aukščiausio lygio veikėjų korupcija beveik niekada realiomis bausmėmis neįvertinama, galima daryti prielaidą, kad kokie penki ar dešimt procentų grėsmingų „Laisvo laikraščio“ kaltinimų yra pagrįsti. Tik nežinia kurie.
