Albinas DEGUTIS
Ponas Dievas vienas,
o velnių šimtai.
Kur pasukti ienas
vis mąstai rimtai.
Jei dešinėn trauksi -
liksi be galvos.
Pragarai baisiausi
laukia už kalvos.
Gi kairėn važiuosi -
bus kliūtis kita:
ten metamorfozė
slypi nelaukta.
Ten paverčia žmogų
nuolankiu šuniu.
Ten po sukčių stogu
žulikų meniu.
Gal patraukti tiesiai
link pilies baltos?
Alų ten galėsi
lakti nuolatos.
Ten gražuolė sėdi
meilės alkana.
Lūpoj cigaretė,
kvapo sklidina.
Bet kišenė tavo
juk brolau, kiaura.
Vėl valdžia apgavo -
"šaibų" tai nėra!
O be jų tau vartai
užkelti visi.
Ir svajot neverta,
nes kvailys esi.
Nieks tavęs nelaukia,
nei tenai, nei čia,
nei velniai su kaukėm,
nei merga bergždžia.
Nepriims į dangų
angelai šventi.
Abuojumą vangų
ir tenai randi.
Ir velniai, vargšeli,
kratosi tavęs.
Ir nė jokis kelias
niekur nenuves.
Ponas Dievas vienas,
tik Jo galvos trys.
Tu ne Aladinas,
ten lobius turįs...
Tu gyvent nemoki,
niekam netinki.
Tad šio lėkšto juoko
vizijom tunki.
