Ieva Žutautaitė Ne veltui sakoma, jog pavydas - prastas patarėjas... O jei jis dar nuolat atmiežiamas protelį aptemdančiu alkoholiu, didelių tragedijų neprisieina ilgai laukti...
Šeimą išardė alkoholis ir pavydas
- Su Viktoru susituokėme prieš aštuonerius metus, - instinktyviai sukdama į šalį didžiuliu randu paženklintą veido pusę, "Akistatos" žurnalistei pasakojo Galina. - Man tuo laiku buvo 20, jam - 26-eri... Keleri pirmieji bendro gyvenimo metai buvo ramūs ir geri: abu dirbome, vienas kitą mylėjome, vienas kitu pasitikėjome... Gimė du sūnūs - vyresniajam dabar šešeri metukai, jaunėliui - treji...
Laikui bėgant, anot Galinos, vyras ėmė linkti į alkoholį, o drauge ėmė darytis liguistai pavydus. Jis pradėjo sekti kiekvieną žmonos žingsnį, ėmė įtarinėti, kad ši jam esanti neištikima. Galina tik gerokai vėliau sužinojo, kad Viktoras buvo nusamdęs du pažįstamus vyrukus, kurie važinėdavo į Vilnių (tuo laiku Galina dirbo sostinėje) ir sekė, ar ši su kuo nors nesusitikinėjanti, "negastroliuojanti". Nors "šnipai" apie Galiną Viktorui nepateikė jokios kompromituojančios informacijos, šis vis tiek ją ėmė kaltinti nebūtais dalykais! Gerai, anot Galinos, nors tai, kad jos močiutės troboje apsigyvenęs vyras baiminosi prieš žmoną pakelti ranką - dar guvi senolė jį būtų kaipmat išprašiusi lauk.
Ne kartą Galina, įtardama, kad trinka alkoholį per dažnai vartojančio vyro psichika, patarė jam apsilankyti pas psichologą, psichiatrą ar narkologą. Viktoras dėl to net supykdavo! Kad tokia pagalba Viktorui nedelsiant reikalinga, nemanė ir Viktoro artimieji...
Nesibaigiančius šeimyninius kivirčus nuolat matė mažamečiai sūnūs. Jie dėl to labai išgyveno - darėsi vis nervingesni, jautresni, baikštūs. Kad ir kaip Galina stengėsi sunormalizuoti šeimyninius santykius su vyru ir vaikų tėvu, visos pastangos buvo bevaisės. Darėsi aišku, kad artėja šeimos griūtis... Galiausiai po eilinio neblaivaus Viktoro išpuolio Galina viską kruopščiai apsvarstė ir pranešė važiuojanti į teismą - nuvešianti skyrybų pareiškimą. Įsižeidęs Viktoras iškart susirinko savo daiktus ir išsikraustė pas tame pačiame kaime gyvenančią motiną.
Užpuolė iš pasalų
- Jau sutemus grįžusi iš darbo rakinau trobos duris, kaip iš už namo kampo prišoko kažkokia žmogysta, - šiurpiais to vakaro prisiminimais dalijosi Galina. - Tai buvo Viktoras. Jis ironiškai pasisveikino ir, viena ranka prispaudęs prie šono, o kita, kad nerėkčiau, užčiaupęs man burną, nutempė tolyn nuo durų...
Kitoje trobos pusėje - Viktoras žinojo - nėra langų, taigi namuose sėdinti močiutė ir anūkai, Viktoro vaikai, neturėtų girdėti Galinos pagalbos šauksmo... Be to, vakarais kambaryje garsiai veikdavo televizorius, tad viduje esantiesiems išgirsti triukšmą nebuvo jokių galimybių.
Nusitempęs Galiną už namo, Viktoras pradėjo egzekuciją. Kraujais apsipylusią žmoną pamišėlis nusitempė į klojimą ir, prigrasinęs tylėti, išsitraukė peilį. Dar akimirka, ir peilio ašmenys perrėžė Galinai skruostą. Įsitikinęs, kad žiauriai sumušta Galina mirs drauge su juo (tą naktį stipriai šalo), Viktoras pasiruošė laidą ir sau... Moteriškei vis dėlto pavyko išsivaduoti, tačiau Viktorui padėti jau buvo per vėlu...
- Po šios tragedijos ilgą laiką jaučiausi tarsi nesava, - prisipažino Galina. - Viskas iki šiol stovi akyse. Ir niekada niekada neišsitrins iš atminties... Tai primins ir visiems laikams ant kairiojo skruosto likęs didžiulis randas...
Jei ne psichologo konsultacijos, nežinia, kaip dabar Galina jaustųsi. Moteris, jo padedama, pamažu atsigauna. Planuoja, kaip gyventi toliau, kaip vienai auklėti vaikus. Nors, tiesą sakant, tėvui jie ne itin rūpėjo... Per trumpą laiką Galina jau nuveikė tiek darbų, kad net pati stebisi savo jėgomis. Dirbant nėra kada galvoti apie bėdas, nelaimes, nesėkmes...
- Iš savo karčios gyvenimiškosios patirties visoms merginoms noriu duoti vieną patarimą: neprasidėkite su pavydžiais vyrais! - atsisveikindama ištarė Galina. - Dar toliau bėkite nuo tokių, kurie ir nesveikai pavydūs, ir nevengia alkoholio! Jei vardan jūsų meilės nustos girtauti - kitas reikalas, tačiau jei vis tiek neatsisakys svaigalų - alkoholis anksčiau ar vėliau atneš į šeimą neatitaisomą tragediją... Nelaukite jos - pasimokykite iš svetimų klaidų...
