Per didelis nervingumas, jautrumas, nemiga, baimės jausmas, galvos skausmai, nuovargis, silpnumas, virškinamojo trakto, širdies darbo sutrikimai, nemalonūs įvairių kūno dalių pojūčiai - tokiais ir panašiais sveikatos sutrikimais skundžiasi dažnas. Pasaulinės sveikatos organizacijos pateiktais duomenimis, sergantieji neuroze - psichogenine liga, kylančia dėl žmogaus vidinės graužaties arba dėl labai jį žeidžiančių konfliktų su aplinka - sudaro apie 20 procentų visų ligonių! Nustatyta ir tai, jog sergamumas neuroze kasmet didėja, o apie 40 procentų visų ligonių, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas, jau serga minėta liga!
Pasak kauniečio gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Ramučio Kazlausko, mokslininkai neurozę sieja su civilizacija ir didmiesčiais, mat tyrimai rodo, kad daugiausia šia liga serga fizinio darbo nedirbantys miestiečiai, daugiau - moterys, ypač sulaukusios daugiau kaip 30 metų.
Neuroze dažniau suserga sutrikusios pusiausvyros, neharmoningos asmenybės, taip pat tos, kurių charakteris, temperamentas priskiriami cholerikų ar melancholikų tipams. Neurozės išsivystymą gali paspartinti kokia nors organizmą sekinanti liga, taip pat alkoholizmas, didelis pervargimas (ypač protinis), patiriami stresai, ilgalaikė nemiga, nereguliarus, įtemptas darbas, galvos smegenų trauma ir kt. Nemaža reikšmė teikiama ir paveldėjimui, taip pat komplikuotam nėštumui ir gimdymui, ilgai trunkančioms konfliktinėms situacijoms šeimoje ar darbe. Vaikai neuroze gali susirgti dėl tėvų alkoholizmo, tarpusavio rietenų, skyrybų. Tyrimais nustatyta ir tai, jog neuroze greičiau suserga turintieji silpną nervų sistemą. O nervų sistemą, kaip žinia, stipriai alina įvairiausi aplinkos dirgikliai, nuolatiniai sunkūs išgyvenimai, baimė, nežinomybė...
Žmogaus psichika stipriai žalojama ir tuomet, kai dažnai prisieina slopinti savo emocijas. Sakysime, darbe įžeidė viršininkas (nepagrįstai apkaltino, apšaukė, neišklausė pasiaiškinimo), tačiau darbininkas dėl visiems suprantamų priežasčių, taip pat ir dėl vidinės kultūros, negali parodyti savo nepasitenkinimo, kitaip sakant, išsilieti emociškai.
Neigiamai psichiką veikia ir dažnas įprastos gyvensenos ar darbo kaitaliojimas, ypač tuomet, kai dirbamas nemėgstamas, varginantis, neįdomus darbas. Psichiką ypač žaloja nesutarimai šeimoje (pavyzdžiui, sutuoktinio neištikimybė), girtavimas, nuolatiniai barniai.
Pasak gydytojo psichiatro-psichoterapeuto, susirgusieji neuroze paprastai gyvena ne ateitimi, net ne šiandiena, o praeitimi. Jie nuolat prisimena sunkius praeities išgyvenimus, nemalonias situacijas, į kurias buvo patekę, patirtas psichines traumas. Kitaip tariant, tokie ligoniai patys save "sargdina".
Kita vertus, reikia pripažinti, jog neurozė - mažai ištirta liga. Tam tikrų šios ligos požymių gali turėti ir visiškai sveiki žmonės, kuriuos paveikia didelis nuovargis, sunkios psichinės traumos, stresai, ko šiandieniniame gyvenime yra apstu... Tokiems žmonėms kartais tereikia gerai pasiilsėti, išsimiegoti, užmiršti patirtas nesėkmes, ir negalavimai praeis savaime. Tačiau jei pradedate jausti, kad savijauta eina prastyn, nereikėtų delsti, nereikėtų pačiam ar vaistininkui patarus bandyti įvertinti savo dvasinę psichinę sveikatą ir pasiskirti medikamentus (pasak psichiatrų, per didelis domėjimasis savo psichikos problemomis gali būti net žalingas - žmogus gali nusistatyti nesamą ligą!). Todėl reikėtų atminti, jog tik šios srities specialistas, gydytojas, gali objektyviai įvertinti paciento sveikatos būklę ir skirti tinkamiausią gydymą.
Didelė bėda, anot psichiatro-psichoterapeuto, yra ta, jog žmonės pavėluotai kreipiasi į medikus pagalbos. Kita vertus, ne visada ir šeimos gydytojas teisingai įvertina ligonio sveikatos būklę, mat neurozė savo simptomais gali priminti galvos smegenų aterosklerozę, liekamuosius patirtos galvos traumos padarinius, galvos auglį, kai kurias vidaus organų ligas. Tiksliausiai neurozę gali diagnozuoti ir efektyviausią gydymą skiria gydytojas psichiatras. O juk seniai žinoma, kad ankstyva diagnozė padeda kur kas greičiau pasveikti, sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.
Profilaktika
1. Išmokite save mylėti, tausokite nervus.
2. Stenkitės geriau save pažinti ir tinkamai spręsti kilusį neurozinį konfliktą.
3. Nepervarkite, laikykitės tinkamo darbo ir poilsio režimo.
4. Reguliariai mankštinkitės, neužmirškite sporto, sveikos gyvensenos.
5. Atsisakykite žalingų įpročių (alkoholis greitina neurozės išsivystymą!).
6. Tinkamai ugdykite vaikų asmenybes.
7. Nesigydykite patys. Jei jaučiate, kad turite sveikatos problemų, tegu jūsų psichikos sveikatos būklę įvertina gydytojas psichiatras - ne šeimos nariai, kaimynė ar vaistininkė...
Norintieji privačiai gydytis ar pasikonsultuoti pas gydytoją psichiatrą-psichoterapeutą R. Kazlauską (anonimiškumas garantuojamas) gali iš anksto registruotis telefonu (8*698) 4 38 08.
Taip gydydavosi anksčiau...
Arbata maitina išsekusią nervų sistemą, pagerina širdies darbą, šalina nuovargį, mažina galvos skausmą, stabdo kraujavimą iš nosies ir t. t. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad arbatą reikia gerti su cukrumi - mat be cukraus arbata neišskiria kochotino - svarbiausios arbatos gydomosios medžiagos. Be kochotino, arbatoje yra kofeino, techbromino, amino rūgščių, eterinio aliejaus. Kochotinas užplikytoje arbatoje žūsta per vieną valandą, todėl arbatos užpilas visada turi būti šviežias.
Centrinė nervų sistema sustiprės, jei kasdien valgysite riešutus, razinas, sūrį. Šie maisto produktai taip pat stiprina širdies raumenį, tinka sergant kepenų ligomis. 10 razinų, 50 g sūrio, 30 g riešutų (ypač graikinių) turėtų būti kasdieniame racione.
Nervus nuraminsite prieš miegą pauostę valerijono lašų. Uostyti reikia grynus valerijono lašus, sudarytus spirito (ne eterinio aliejaus) pagrindu. Įkvėpti į vieną nosies šnervę, ją užspausti, iškvėpti per kitą nosies šnervę ir taip pakaitomis įkvėpti ir iškvėpti. Pirmosiomis dienomis reikia įkvėpti negiliai, vėliau kvėpavimą palaipsniui gilinti.
Susijaudinus, kai skauda galvą, reikia paimti šviežią citrinos žievelę, nuvalyti baltą dangą, pridėti prie smilkinių drėgnąja puse ir kurį laiką palaikyti. Pradės šiek tiek deginti, niežėti, tačiau aprims galvos skausmas, pagerės savijauta.
Stipriai susijaudinus gali pradėti smarkiai plakti širdis, atsiranda nervinio pobūdžio skausmai širdies plote. Savijautą pagerins tokie vaistai: 2 arbatiniai šaukšteliai medaus, pusė stiklinės obuolių sulčių, pusė stiklinės vandens. Viską išmaišyti ir gerti kasdien, geriau iš ryto. Valgyti kuo daugiau obuolių, vynuogių, spanguolių, žuvies. Vakare, prieš miegą, padaryti šiltą vonią kojoms. Taip gydytis, kol praeis visi nemalonūs pojūčiai. Beje, toks pat gėrimas siūlomas ir nuo nutukimo, tik jį reikia gerti 3 kartus per dieną valgio metu.
Nervus stiprina, sumažėjusį darbingumą pakelia, susilpnėjusią atmintį pagerina medus (jo rekomenduojama suvalgyti po 80 g per parą), daržovės (ypač obuoliai ir vynuogės arba jų sultys). Rekomenduojamas ir obuolių actas (du arbatiniai šaukšteliai stiklinei vandens) valgio metu.
Geriau miegosite, jei nakčiai išgersite taurelę moliūgų nuoviro su medumi, prieš miegą sulaižysite šaukštą medaus, ant sprando uždėsite ir palaikysite griežinėliais supjaustytą svogūną arba prieš miegą suvalgysite žalio svogūno.
Nervingiems žmonėms reikia acte išvirti pelyną, pamirkyti jame drobės gabalą, kurį, prieš einant miegoti, dėti ant kaktos. Tuomet miegas bus ramus.
Isterija, nemiga gydoma putino žievės ekstraktu ir nuoviru. Per dieną reikia išgerti stiklinę nuoviro, pagaminto iš 1 arbatinio šaukštelio susmulkintos žievės.
Nuo klimakterinių neurozių rekomenduojama valgyti gervuogės uogas ar gerti jų arbatą. Tinka ir trūkažolės bei jos šaknų nuoviras (valgomas šaukštas susmulkintos žolės užpilamas stikline vandens ir geriama po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną).
Nervų ligas gydo rugiagėlė. 50 g rugiagėlių su šaknimis verdama litre vandens, kol liks pusė litro. Tada iškošiama ir geriamas šiltas skystis po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas - 5 mėnesiai.
Ant pagalvių, kuriose prikišta apynių spurgų, miegantys žmonės yra ramesni, geriau išsimiega.
