"Seni žmonės stebisi, kad dabar jaunimas jau nebežino, ką daro. Tačiau juk anksčiau buvo dar baisiau, tik apie tai mes labai mažai žinom. Teko skaityti, kad Kleopatra žudydavo savo meilužius, kad orgijos vykdavo rusų carų miegamuosiuose. Kiek čia teisybės?"
Steponas B. iš Ignalinos
Egipto karalienė Kleopatra šalį valdė po tėvo Ptolemėjaus XII mirties. Tai buvo labai graži ir protinga moteris, sugebėjusi panaudoti savo grožį ir patrauklumą kaip ginklą kovoje už valdžią ir valstybę. Meilės naktis su Kleopatra šimtams vyrų kainavo gyvybę, tačiau jų eilė prie karalienės miegamojo nesumažėjo. Kiekvienas jų buvo pasiryžęs savo jėga ir meistriškumu lovoje užkariauti Kleopatrą, o rytą tapti ne tik jos vyru, bet ir Egipto karaliumi. Bet Kleopatra tokių tarp savo meilužių nesurado. Visiems jiems buvo nukirstos galvos. Išskyrus, aišku, Cezarį ir Marką Antonijų. Cezariui įsiveržus į Egiptą, ji tapo jo meiluže, o šiam numirus, mylėjosi su imperatoriumi Marku Antonijumi. Kai šį nugalėjo Oktavijus, Kleopatra pabandė tapti ir jo meiluže, o nepavykus nusižudė - leidosi įkandama nuodingos gyvatės.
Kleopatra turėjo tobulos formos aukštas krūtis, buvo laisvos meilės šalininkė, dievino oralinį seksą. Graikai jai davė Meriochanės vardą išvertus - "ta, kuri plačiai atveria burną", ją taip pat vadino "moterimi su dešimčia tūkstančių burnų".
Oralinio sekso mėgėjų buvo ir senovės Kinijoje. Buvo surastas labai įdomus dokumentas. Kinų imperatorė U Chu iš Tangų dinastijos savo rūmuose buvo įvedusi paprotį laižyti lotosą. Ji taip pat reikalavo, kad jos valdininkai savo pagarbą Jos Imperatoriškajai didybei pareikštų laižydami jos genitalijas. Senovės graviūrose yra pavaizduota, kaip imperatorė pakėlusi savo suknelę, o valdininkas klūpo prieš ją ir bučiuoja jos genitalijas.
Pirmąja istorijoje sadiste laikoma vengrų grafienė Elžbieta Batori. Ji kankino ir žudė jaunas merginas, o po to pati maudėsi jų kraujyje, kad ilgiau išliktų jauna. Manoma, kad ji nužudė apie 600 moterų. Jos teta Karla užsiminėjo juodąja magija ir visą gyvenimą gamino amžinos jaunystės eleksyrą. Tą receptą ji perdavė Elžbietai - maudytis nekaltų mergelių kraujyje ir ašarose. Ji taip ir darė, kol 1611 metais, kai Elžbietai jau buvo 50 metų, ją teisė. Teisėjams besiklausant liudininkų piestu stojosi plaukai. Tačiau jiems nuosprendžio priimti nereikėjo - įsiutusi minia įsiveržė į pilį ir Elžbietą Batori gyvą užmūrijo. Vengrijoje ją iki šių dienų vadina Transilvanijos baubu ir vampyru, nė kiek nenusileidžiančiu grafui Drakulai.
