Mano adresas - Sąjunga
Remigijus RAINYS
Sovietmečiu populiarioje dainoje buvo dainuojama: "Mano adresas - ne gatvė ar namas, mano adresas - Sovietų Sąjunga". Atrodo, jog netrukus lietuviškųjų šlagerių asai galės savo gerbėjus nudžiuginti vėl aktualia tampančia dainuška. Tekste tereikės pakeisti tik vieną žodį. Vietoj "sovietų" dainuosime "Europos", ir viskas bus gerai. O kokia nors ultrapatriotinė muzikinė grupė, dainos žodžius išvertusi į anglų kalbą, net galės tikėtis pergalės Eurovizijos atrankos ture.
Gatvės pavadinimai ir namų numeriai iš mūsų asmens dokumentų dingo jau seniai, kai buvo atsisakyta privalomos registracijos. O kai nėra gatvių, tai niekam nereikalingas ir miestas, kuriame paso savininkas gyvena. Juo labiau kad gyvenantis Kaune, neretai dirba Vilniuje, o Prienų ar Šakių gyventojai didesnę dienos dalį praleidžia plušėdami Kauno ar Marijampolės automobilių turguose. Tad šalin miestus iš asmeninių dokumentų, kaip iš jų išgujome ir savo tautybę.
Juo labiau kad daugėja siūlančiųjų, kad tautybę kiekvienas Lietuvoje gimęs žmogus galėtų pasirinkti ne pagal savo tėvelio ir mamos kilmę, o savo nuožiūra. Tad nenustebkite, jei kas nors jus supažindins su žydriaakiu papuasu iš Zarasų ar juodaode eskime iš Ukmergės. Šiais laikais viskas galima ir be jokių sudėtingų genetinių operacijų!
Tad teliko paskutinis žingsnelis. Naujųjų vyšninių pasų viršeliuose vis dar auksinėmis raidėmis rašoma "Lietuvos Respublika" ir spaudžiamas šalies herbas, tačiau lietuvaičiams rekomenduojama didžiuotis ten pat atsiradusiu užrašu "Europos Sąjunga", kuris dokumento savininkui suteikia įvairias privilegijas. Tad tereikės pirmąjį užrašą tol mažinti, kol jis visiškai išnyks, o antrąjį šiek tiek padidinti, kad paso viršelio dizainas nenukentėtų ir Lietuvos valstybė be jokio triukšmelio dingtų iš pasaulio žemėlapių su visais savo piliečiais.
