Mantas LIDEIKIS
Skaudi eismo nelaimė Kauno rajone, netoli Rokų, kai avarijoje žuvo du žmonės, o dar trys buvo sužeisti ir vėl priminė opią problemą - nelegalų keleivių vežimo verslą. Avarijų, kai tragiškai žūsta žmonės, mūsų šalies keliuose nutinka beveik kiekvieną dieną, tačiau šiuo atveju avariją patyrusiu lengvuoju automobiliu keliavo pervežimo paslaugą pirkę žmonės.
Anokia paslaptis - nelegalūs taksi paslaugų teikėjai dirba beveik kiekviename didesniame šalies mieste. Tą žino bet kuris dažniau keliaujantis tautietis. Kiekvienais metais nelegalieji "atima" nemažą dalį uždarbio iš legaliai teikiančiųjų keleivių pervežimo paslaugas.
Todėl su nelegalais kovojama visomis įmanomomis priemonėmis - jie skundžiami policijai, juos persekioja mokesčių inspekcija, iš autobusų stočių ir kitų keleivių susirinkimų vietų nelegalus vaiko samdomos tam darbui saugos tarnybos. Tas darbas dažniausiai būna mažai efektyvus, nors legalieji vežėjai ir tvirtina, jog keleivių nuo jų nuviliojama mažiau. Tačiau nelegalai kaip dirbo, taip ir dirba toliau. Jie turi savo vietas, kur laiko automobilius, o vaikščiodami šalia keleivių susibūrimo vietų garsiai ir nieko nesivaržydami kviečia žmones keliauti su jais.
Štai Kauno autobusų stotyje nelegalių vežėjų kaip ir nėra - samdytos saugos tarnybos darbuotojai kadaise netgi pačioje stotyje drąsiai įsikūrusius nelegalius vežėjus išgrūdo lauk. Tačiau šie toli gražu nemetė savo verslo, o tiesiog perėjo į kitą gatvės pusę. Ten stovėjimo aikštelėje susistatę automobilius, garsiai kviečia keleivius ir siūlo keliauti į Vilnių, Alytų, kitus šalies miestus.
Beje, vienas šio verslo atstovų kategoriškai nesutiko su tuo, jog jis - nelegalus vežėjas. Vyriškis tvirtino, jog turi įkūręs individualią įmonę, kuri būtent tokiomis paslaugomis ir verčiasi - esą dirba visiškai legaliai. O keleiviai su juo sutinka važiuoti todėl, kad jis veža pigiau ir greičiau. Antras iš vadinamųjų nelegalų netgi tvirtino, jog jie taip pat priklauso Lietuvos tolimojo susisiekimo vežėjų asociacijai, todėl gali vežti keleivius kur panorėję. O jau keleivio valia rinktis, su kuo važiuoti.
Šiaip kelionė kurios nors iš keleivių pervežimo kompanijų autobusu, tarkime, iš Kauno į Vilnių autobusu ar mikroautobusu kainuoja 17 litų, tuo tarpu vadinamieji nelegalūs vežėjai siūlo savo klientus vežti pora litų pigiau. Be to, atseit keleivis pavežamas arčiau tos vietos, kur jam reikia, greičiau pasiekia kelionės tikslą.
Paklaustas, ar jo automobilyje keleiviai apdrausti, vairuotojas šypteli ir patvirtina - žinoma, jis gi apsidraudęs transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu ir keleiviai jo automobilyje taip yra apdrausti.
O ar galima už kelionę, jei ji legali, gauti bilietą, nes, sakykim, jį reikia pateikti darbovietei, kad kompensuotų kelionę? Vežėja pamoja į autobusų stotį: "Jei tau reikia bilietų, važiuok iš ten". Jis esą bilietų neduoda. Kadangi neduoda bilietų, vadinasi, nepildo jokių pajamų deklaracijų, taigi nemoka ir mokesčių valstybei. Tai reiškia, jog toks šio žmogaus darbas negali būti laikomas legaliu.
Tuo tarpu Kauno autobusų stotyje keleivių laukiančio "Kautros" vairuotojo Rimo pasipiktinimui nėra ribų. Pasak vyriškio, jis kiekvieną dieną mato, kaip tie nelegalieji vilioja keleivius. Anot vairuotojo, žmonių godumui irgi nėra ribų. Rizikuojama dėl poros litų. Kiekviena legaliai dirbanti keleivių pervežimo kompanija savo klientus yra apdraudusi papildomai. Tačiau žmogui neužginsi - jis eina ten, kur jam patraukliau. O neleisti nelegaliesiems stovėti atokiau nuo stoties niekas neturi teisės. Tad problema pačioje stotyje lyg ir išspręsta, tačiau ji niekur nedingo.
Anot Kauno autobusų stoties administracijos atstovo Gvido Masiliausko, vadinami nelegalieji vežėjai, tegu jie ir sako priklausantys asociacijai ir turintys teisę vežti keleivius, paprasčiausiai piratauja - tai yra vagia maršrutus. Mat numatytu maršrutu keleiviai vežami pagal tam tikrą grafiką ir tam tikru laiku. Tuo tarpu nelegalieji įsiterpia tarp maršrutų ir taip padaro nuostolių legaliems vežėjams. Kad vežtų keleivius tam tikru maršrutu, jo laikas turi būti griežtai suderintas, vežėjas privalo turėti tą patvirtinančią licenciją. Jei to neturi, jis gali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už vertimąsi neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Anot G. Masilausko, baudos nėra didelės, todėl neatbaido norinčių taip užsidirbti.
Panaši situacija ir kituose miestuose. Anot Jonavos autobusų parko vadovo Algirdo Nasevičiaus, su nelegalių vežėjų problema vargstama jau ne vieneri metai. Nesyk kreiptasi ir į policijos pareigūnus, tačiau apčiuopiamesni rezultatai pasiekti buvo tik tuomet, kai kreiptasi į saugos tarnybą - ji nelegaliuosius paprasčiausiai išvaikė. Betgi šie netrukus įsikūrė naujose vietose, kur jų negalima "pasiekti" teisiškai.
Anot kalbintų specialistų, situacija ne itin keisis tol, kol bus važiuojančių nelegalų automobiliais.
Anot "Lietuvos draudimo" eksperto Marijaus Kiuršino, keleivių draudimas nuo nelaimingų astitikimų, sužalojimų eismo įvykiuose - svarbus ir aktualus visiems transporto ir keleivių pervežimo paslaugas teikiantiems verslininkams.
Specialistas paaiškino, jog savanoriškai pasirenkamo draudimo įmoka vežėjui atsieina nuo kelių iki keliolikos litų už keleivį, priklausomai nuo to, kokia draudžiama suma pasirenkama. Vidutiniškai ji svyruoja apie 10 000 litų vienam keleiviui. Kaip ir įprastiniame draudime nuo nelaimingų atsitikimų, pagal vairuotojų ir keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų draudimo išmoka mokama mirties, invalidumo ar traumų atveju. Stambesnės vežėjų kompanijos pasirenka ir didesnes keleivių draudimo sumas. M. Kiuršinas teigė, jog maksimali išmoka išmokama tuomet, jei keleivis žūsta eismo įvykio metu.
Tuo tarpu vairuotojų civilinės atsakomybės Lietuvoje draudimo suma sudaro 100 000 eurų žalos trečiųjų asmenų turtui ir 500 000 eurų žalos trečiųjų asmenų sveikatai ar gyvybei, įskaitant 500 eurų nematerialinei (moralinei) žalai atlyginti.
M. Kiuršino teigimu, smulkieji verslininkai, pasitikėdami civilinės atsakomybės draudimu, visgi ne visada ryžtasi dar leisti lėšas ir papildomai drausti savo vežamus keleivius.
Tačiau draudimo specialistas negalėjo prisiminti nė vieno atvejo, kad kuri nors šeima šalyje už avarijoje žuvusį savo artimąjį būtų gavusi tokią didžiulę draudimo išmoką. Anot jo, yra daug įvairiausių teisinių ir faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis draudimo išmokos gali būti sumažinamos daugybę kartų. Kitas dalykas, jei keleivis apdraustas papildomai - tuomet dažniausiai nekyla jokių kliūčių išmokėti draudiminę išmoką.
