Labai norisi atsakyti p. Žilvinui Vizgirdai. Kaip jis sugalvojo tai sukurpti? Juk šiame straipsnyje yra tiek netiesos. Mums visai nesvarbu, kas tada valdė Lietuvą. Buvome Rusijos sudėtyje. Na ir kas?
Niekas niekada negalės mums įteigti, jog SSRS gyventi buvo blogiau.
Tik tiesa ta, kad jaunoji karta, kaip ir mano sūnūs, negali suprasti, kaip buvo, kad už butus nereikėjo atiduoti visų gaunamų pinigų ir dar likti skoloje, kaip nereikėjo bijoti dėl rytojaus. Jie nesupranta, tai tiesa, kaip mes anksčiau, pono Ž. Vizgirdos žodžiais, "galėjome nusipirkti tik kilkių pomidorų padaže ir kepalėlį duonos". O dabar - nebegalime! Net duonos ne kasdien galime nusipirkti. Netiesa, kad mėsa buvo už talonus! Mėsos buvo sočiai - pati pirkdavau. O inteligentai buvo maždaug lygūs su mumis. Tik dabar mes braidome iki kelių mėšlyne, o inteligentai pirštais mus, paprastus mirtinguosius, bado.
Vaikai negali suprasti, kaip nereikėjo mokėti už liftą, vandenį, šilumą, operacijas, gydymą, mokslą!
Taip, aš jiems pasakoju, kaip buvo iš tiesų. Nereikėjo mums suomiškų likerių - buvo savų.
O blatas - jis buvo ir bus. Jei neturėsi blato, kaip rašo, numirsi sveikas nuo "sunkios ligos", neturėsi darbo, gyvensi šiukšlyne ir valgysi duoną, kurią išmetė šiandieniniai inteligentai.
Jaunimas nesupranta, kad nebuvo "bomžų"?! Visi dirbo kiek norėjo ir pajėgė, dirbo kas patiko.
Nė vienas nemirė badu, nebuvo tiek narkomanų, žudynių, pensija buvo skiriama sulaukus normalaus amžiaus, už vaikų lankomus bet kokius būrelius nereikėjo mokėti. Mano vaikas nesupranta, kaip į kino filmą buvo galima nueiti už 10 kapeikų, kad filmuose nebuvo sekso, kraujo ir žudynių.
Mes nebuvome prastai pavalgę. Nebuvo tuščių šaldytuvų. Ir tai tiesa. Kyšius dabar reikia nešti dešimt kartų didesnius ir visur, bet nėra iš ko. Jei esi bedarbis - esi niekas. Anksčiau žodžio "bedarbystė" Lietuvoje nebuvo. Tik užsienyje ir filmuose. Mums net buvo keista.
Žinote, mūsų jaunimas nesupranta, kaip buvo nemokami telefonai ir 2 kapeikos už pokalbius telefonu-automatu.
Jaunimas nesupranta, kaip mes, šitokioje priespaudoje gyvendami, turėjome tokią turtingą Lietuvą: laivyną, uostą, oro uostų, geležinkelių, telekomą, malūnų, naftos ir t. t., ir t. t., ir t. t. Jau 12 (!) metų buvęs turtas pardavinėjamas savų seimūnų, bet vis dar yra ką parduoti!
Ir tai rodo, kad buvome skurdžiai. Tai dabar mes skurdžiai, bemoksliai, alkani, bedarbiai surenkame ir perkame senus skudurus (naujus pirkome tik "priespaudos" laikais), vaikai nebegali nuvykti į stovyklas.
Ir nereikia sakyti, jog komunizmas buvo baisus. Tai juk melas. Jis buvo normalus, kaip dabar nenormalus mūsų gyvenimas. Tiksliau - egzistavimas.
G. Vaitkevičienė, Panevėžys
