Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę gerokai paplušėti teko Utenos rajono PK pareigūnams bei apylinkės prokurorams - jie pradėjo net du ikiteisminius tyrimus dėl dviejų nužudymų. Apie tai, jog Užpalių seniūnijos centre buvo nudurtas dvidešimtmetis, jau rašėme, o štai po keleto dienų pareigūnai jau važiavo į Daugailių seniūniją, kur buvo rasta nužudyta moteris.
Balandžio 14-osios rytą pas kaimynystėje gyvenančią garbaus amžiaus Anelę Kunigėlienę atėjęs Vilius Valaika (62 m.) pranešė liūdną žinią - esą prabudęs savo namuose be gyvybės ženklų rado gulinčią senutės dukrą Stasę Juodėnienę. Įvykio vieton iškviestiems pareigūnams iškart tapo aišku, jog moteris nužudyta - ant jos kūno pastebėta daug įvairių sužalojimų. Tą pačią dieną įtariamuoju tapęs V. Valaika pripažino, jog išvakarėse girtavo su kaimynės dukra, tačiau iš pradžių tikino nieko neatsimenąs, nes esą buvo gerokai apgirtęs ir miegojęs. Tačiau pensininko atmintis po truputį ėmė šviesėti - V. Valaika pagaliau prisiminė, jog tarp jo ir Stasės buvo įsiplieskęs konfliktas ir jis moterį mušęs. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, tyrėjai aplinkybių nekomentuoja, tačiau įtariama, jog vyriškis savo auką galėjo mirtinai sužaloti kirviu. Kai kurių šį vyrą gerai pažinojusių daugailiškių teigimu, galbūt nuo alkoholio išsivystė baltoji karštinė ir jis savęs nesuvaldė...
V. Valaiką vietiniai gyventojai apibūdino kaip gana ramų, neagresyvaus būdo, tačiau kartais gana keistoko elgesio vienišių. Daugailiškių teigimu, kad jis "mylėjo šnapsiuką - tai faktas"... Kokių nors problemų su juo neturėjo ir nuovados policininkas. Tiesa, jau gana seniai - dar 1986 metais - šis vyras buvo teistas už motinos sumušimą, tačiau nuo to laiko pareigūnų akiratin nepateko. Neseniai pensininku tapęs V. Valaika pastaraisiais metais nuolatinio darbo neturėjo, nelaikė gyvulių (išskyrus arklį ir šunį), tačiau mielai talkindavo kaimynams ir kitiems kaimo žmonėms, padėdavo jiems nudirbti įvairius ūkio darbus. Vyriškis gyveno vienas tėvų, kurie seniai mirę, namuose. Kaip ir dauguma stikliuko mėgėjų, savo namuose tvarkėsi ne itin pavyzdingai. Pas šį senberniu kaime vadinamą vyrą mėgdavo užsukti ir S. Juodėnienė - esą moteris vis ieškodavo galimybės "už dyką prisigerti". Matyt, lemtingąją naktį sugėrovai kažkuo nepasidalijo ir įsižiebęs konfliktas baigėsi viešnios mirtimi.
S. Juodėnienė, jau seniai tapusi našle, oficialiai buvo registruota Vilniaus rajone, kur turėjo butą. Tačiau ji labai dažnai apsilankydavo pas Daugailių kaime gyvenančią senutę motiną. Pastaroji neretai su dukra pykdavosi, nes senolei buvo gėda prieš aplinkinius dėl dukters girtavimo ir šlaistymosi. Teisybės dėlei tenka pripažinti, jog ir jos motina išgerdavo, tačiau, pasak aplinkinių, visada buvo savo vietoje. Stasė pasižymėjo darbštumu, eidavo pas žmones uždarbiauti - ravėdavo daržus, nesibodėjo kitų darbų. Gaila, kad visą uždarbį moteris iškeisdavo į butelį.
